• Ar organizacija, kurios pagrindinė veikla nėra fizinio aktyvumo ar sporto veiklos, tačiau vykdė fizinio aktyvumo ar sporto projektą (-us), gali teikti paraišką pagal Aprašo 6 punktą?

Organizacija, kurios pagrindinė veikla pagal steigimo dokumentus ir faktinį veiklos pobūdį nėra fizinio aktyvumo ar sporto veikla, tačiau kuri per pastaruosius 12 mėnesių vykdė fizinio aktyvumo veiklas tik projektinio finansavimo pagrindu, iš esmės nelaikytina tinkamu pareiškėju pagal Aprašo 6 punktą. Aprašo 6 punktas reikalauja, kad fizinio aktyvumo ir (ar) sporto veikla būtų pareiškėjo pagrindinė faktiškai vykdoma veikla, t. y. sudarytų daugiau kaip 50 proc. visų pareiškėjo faktiškai vykdytų veiklų. Ši nuostata turi būti suprantama ne formaliai (pagal projektų ar gauto finansavimo dalį), bet pagal organizacijos veiklos esmę ir nuolatinę kasdieninę kryptį.

Vien deklaracijos pateikimas ir papildomi dokumentai, patvirtinantys, kad dalis organizacijos veiklų buvo finansuotos iš įvairių šaltinių (Sporto rėmimo fondo, valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų lėšomis ir pan.) , nėra pakankamas pagrindas, jeigu:

  • fizinio aktyvumo veiklos buvo projektinės, laikinos ar epizodinės;
  • jos neatsispindi kaip nuolatinė ir dominuojanti organizacijos veiklos kryptis;
  • organizacijos pagrindinė veikla faktiškai išlieka švietimo, projektų administravimo, konsultavimo ar analogiška.
  • Ar partneris taip pat privalo atitikti sporto organizacijos apibrėžimą?

Siekiant gauti finansavimą projektui įgyvendinti, tiek projekto pareiškėjas, tiek partneris (-iai) turi būti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto organizacijos. Pareiškėjas ir (arba) partneris yra pripažįstami netinkami, jeigu neatitinka Aprašo 6 punkte nustatytų sąlygų.

  • Ar savivaldybės biudžetinė įstaiga – kūno kultūros ir sporto centras – kuri pagal nuostatus yra švietimo įstaiga, įgyvendinanti sporto krypties FŠPU programas, vykdanti ne tik neformalųjį vaikų švietimą, bet ir organizuojanti suaugusiųjų sporto ir aktyvaus fizinio aktyvumo skatinimo veiklas, gali būti FA projektų pareiškėjas?

Savivaldybės biudžetinė įstaiga – kūno kultūros ir sporto centras gali būti fizinio aktyvumo (FA) projektų pareiškėja, tačiau jeigu steigimo dokumentuose (nuostatuose) fizinio aktyvumo ar sporto veikla nėra aiškiai įvardyta kaip pagrindinė (pagrindinė veikla nurodoma kaip švietimo pagalba, o sportas – kaip papildoma veikla), vien steigimo dokumentų nepakanka, kad įstaiga būtų laikoma sporto organizacija pagal Aprašą. Tokiu atveju, pareiškėjas turi pateikti papildomus dokumentus, kurie patikimai pagrįstų, kad fizinio aktyvumo ir (ar) sporto veikla faktiškai sudaro daugiau kaip 50 proc. įstaigos veiklų. Tokie dokumentai gali būti:

  • metinės veiklos ataskaitos, aiškiai išskiriančios sporto ir fizinio aktyvumo veiklas;
  • finansiniai dokumentai, įrodantys, kad didžioji dalis išteklių skiriama sporto ir fizinio aktyvumo veikloms;
  • kita minėtus dokumentus papildanti informacija – priedai, raštai (sporto padalinių ar skyrių veiklos planai, sporto renginių, treniruočių, programų, sportininkų rengimo aprašai ir pan.).
  • Ar darželis, mokykla, gimnazija ar kt. ugdymo įstaiga gali teikti paraišką dalyvauti Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamiems projektams? 

Darželių, mokyklų ir kitų ugdymo įstaigų pagrindinė veikla ir funkcijos yra ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, formaliojo ir (ar) neformaliojo švietimo programų įgyvendinimas. Sportinės ir fizinio aktyvumo veiklos gali būti tik kaip papildoma veikla, todėl darželiai, mokyklos ir kitos ugdymo įstaigos neatitinka Aprašo 6 p. nuostatos, kad finansavimą projektui įgyvendinti ir paraiškas gali teikti tik fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto organizacijos (toliau – Pareiškėjas). Pareiškėjas kartu su paraiška privalo pateikti steigimo dokumentą, patvirtinantį, kad Pareiškėjo pagrindinė veikla yra fizinio aktyvumo ir (ar) aukšto meistriškumo sporto veikla ir pareiškėjo vadovo ar jo įgalioto asmens (teikiamas įgaliojimas) pasirašytą paraiškos deklaraciją, kurioje patvirtinama, kad pareiškėjo pagrindinė veikla yra fizinio aktyvumo ir (ar) aukšto meistriškumo sporto veikla, t. y. daugiau kaip 50 proc. pareiškėjo faktiškai vykdytų veiklų per 12 mėnesių laikotarpį iki paraiškos pateikimo dienos sudarė fizinio aktyvumo ir (ar) aukšto meistriškumo sporto veiklos. Jeigu pareiškėjas veiklą vykdo trumpiau negu 12 mėnesių, deklaracijoje patvirtinama, kad daugiau kaip 50 proc. pareiškėjo faktiškai vykdomų veiklų nuo veiklos pradžios iki paraiškos pateikimo dienos sudarė fizinio aktyvumo ir (ar) aukšto meistriškumo sporto veiklos. Jeigu iš steigimo dokumento nėra aišku, kad fizinio aktyvumo ir (ar) aukšto meistriškumo sporto veikla yra pareiškėjo pagrindinė veikla, pareiškėjas papildomai pateikia kitus dokumentus, pagrindžiančius, kad fizinio aktyvumo ir (ar) aukšto meistriškumo sporto veikla sudaro pareiškėjo pagrindinę veiklą, pavyzdžiui, dokumentus, patvirtinančius sportininkų rengimą, narystę nacionalinėse ar tarptautinėse sporto organizacijose ir kt. 

  • Kas organizacijos įstatuose / nuostatuose turėtų būti nurodyta prie pagrindinės veiklos tikslo ir veiklos rūšies? Ar teikiant paraišką reikės pateikti organizacijos įstatus / nuostatus? Kaip iš pateikto steigimo dokumento bus įvertinta, ar pareiškėjo pagrindinė veikla yra fizinio aktyvumo ir (ar) aukšto meistriškumo sporto veikla, jeigu įstatuose tai nėra nurodoma dėl sistemos ribotumo? 

Organizacijos įstatai, nuostatai yra pagrindinis juridinio asmens steigimo dokumentas, kuriuo jis vadovaujasi savo veikloje. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus jų turinys priklauso nuo organizacijos formos (pvz.: asociacija, VšĮ, UAB ar biudžetinė įstaiga). Kiekvienos teisinės formos specifiką ir papildomus reikalavimus įstatų ar nuostatų turiniui nustato atskiri įstatymai (pvz.: Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas ir pan.). 

Vadovaujantis Aprašo reikalavimais, paraiškos teikėjas, siekdamas gauti finansavimą, turės pateikti juridinio asmens steigimo dokumentą, patvirtinantį, kad pareiškėjo pagrindinė veikla yra fizinio aktyvumo ir (ar) aukšto meistriškumo sporto veikla. 

Jeigu iš steigimo dokumentų nėra aišku, kad organizacijos pagrindinė veikla yra sporto ar fizinio aktyvumo srityje, tuomet pareiškėjas papildomai pateikia kitus dokumentus, pagrindžiančius, kad fizinio aktyvumo ir (ar) aukšto meistriškumo sporto veikla sudaro pareiškėjo pagrindinę veiklą, pavyzdžiui, dokumentus, patvirtinančius sportininkų rengimą, narystę nacionalinėse ar tarptautinėse sporto organizacijose ir kt. 

  • Kokia yra maksimali projektų trukmė?

Nacionalinio fizinio aktyvumo projekto trukmė – ne ilgesnė nei 2 metai.

Projekto įgyvendinimo laikotarpio pradžios data negali būti ankstesnė nei 2026 m. liepos 1 d. ir negali būti vėlesnė nei 2026 m. gruodžio 31 d. Maksimali trukmė – 24 mėnesiai.

Pvz.: Projekto pradžia 2026 m. liepos 1 d., vėliausia projekto pabaiga gali būti 2028 m. birželio 30 d. Jeigu projekto pradžia yra 2026 m. gruodžio 31 d., vėliausia projekto pabaiga gali būti 2028 m. gruodžio 30 d. (24 mėn. nuo projekto pradžios).

Regioninio fizinio aktyvumo projekto trukmė – ne ilgesnė nei 1 metai.

Projektų įgyvendinimo laikotarpio pradžios data negali būti ankstesnė nei 2026 m. liepos 1 d. ir negali būti vėlesnė nei 2026 m. gruodžio 31 d. Maksimali trukmė – 12 mėnesių.

Pvz.: Projekto pradžia 2026 m. liepos 1 d., vėliausia projekto pabaiga gali būti 2027 m. birželio 30 d. Jeigu projekto pradžia yra 2026 m. gruodžio 31 d., vėliausia projekto pabaiga gali būti 2027 m. gruodžio 30 d. (12 mėn. nuo projekto pradžios).

  • Ar stovykla = renginys?  

Nacionalinių ir regioninių fizinio aktyvumo projektų finansuojamų Fondo lėšomis kontekste, stovykla nėra laikoma sporto renginiu. Stovyklos ir sporto renginio tikslai ir turinys iš esmės skiriasi: stovykla tai tęstinė veikla, turinti savo užimtumo struktūrą, darbotvarkę, dalyvių maitinimą ir apgyvendinimą, kurioje fizinis aktyvumas ir (ar) varžymasis gali būti kaip papildoma lavinimo / ugdymo priemonė, bet ne pagrindinis tikslas. Pareiškėjas, planuodamas veiklas ir pildydamas paraišką, turi pasirinkti ir priskirti veiklą konkrečiam veiklos tipui:  

  • Fizinio aktyvumo pratybos; 
  • Stovyklos; 
  • Renginiai; 
  • Kvalifikacijos tobulinimas; 
  • Veikla šviečiant visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir jais pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais. 

Stovyklos gali būti organizuojamos, tačiau jos nėra įskaičiuojamos į sporto renginių skaičių, norint atitikti švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą prioritetą. 

  • Jeigu mano organizacija jau yra užregistruota Sporto registre, ar aš automatiškai atitinku reikalavimą, kad paraiškas gali teikti tik fizinio aktyvumo ar sporto organizacijos? 

Fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarkos Aprašo 111  punkte nurodoma, kad pareiškėjas, teikdamas paraišką, turi būti užsiregistravęs Sporto registro informacinėje sistemoje, tačiau tai savaime dar nereiškia, kad pareiškėjas atitinka Aprašo 6 p. reikalavimus, kurie nustato, kad finansavimą projektui įgyvendinti ir paraiškas gali teikti tik fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto organizacijos.  

Vadovaujantis Aprašu, trūkumas dėl pareiškėjo registravimosi Sporto registro sistemoje nėra laikomas esminiu ir gali būti tikslinamas administracinės atitikties vertinimo metu.  

  • Ar paraišką gali teikti organizacija, kuri vykdo projektą iš ankstesnių kvietimų? 

Pareiškėjas, kuris vykdo projektą, finansuojamą Fondo lėšomis iš ankstesnių kvietimų, ir projektas baigiamas įgyvendinti vėliau, nei prasideda paraiškoje numatytos projekto veiklos, teikti paraiškos negali. Projektas laikomas įvykdytu (įgyvendintu), kai Nacionalinė sporto agentūra patvirtina galutinę projekto vykdymo ataskaitą ir išmoka galutinę lėšų sumą Projekto vykdytojui arba (jeigu taikoma) lėšos yra grąžintos į Nacionalinės sporto agentūros atsiskaitomąją sąskaitą. 

  • Regioninių projektų sporto renginių prioritete numatyta, kad renginyje turi dalyvauti ne mažiau kaip 30 unikalių dalyvių ir suplanuotos ne mažiau nei 2 skirtingos sporto šakos / užsiėmimai. Ar skirtingos sporto šakos turi būti įtrauktos į vieną renginį, ar turi būti atskiri skirtingų sporto šakų renginiai? 

Abu variantai yra tinkami, nes prioritete numatyta, kad projekte turi būti suplanuotos ne mažiau nei dvi skirtingos sporto šakos / užsiėmimai. Regioninių projektų sporto renginių prioriteto apimtis nenustato minimalių reikalavimų renginių skaičiui, todėl prioritetą atitiks ir paraiškos, kuriose suplanuotas bent 1 renginys, tačiau tokiu atveju išlieka prioriteto reikalavimas dėl minimalaus dalyvių skaičiaus (ne mažiau kaip 30) ir skirtingų sporto šakų / užsiėmimų renginyje (ne mažiau kaip 2). Jeigu regioniniame projekte suplanuoti 2 ar daugiau renginių, tai unikalių dalyvių skaičius ir skirtingų sporto šakų / užsiėmimų skaičius sumuojamas, nes regioninio projekto prioriteto apimtis nustato reikalavimus projektui, bet ne atskiram renginiui.   

  • Jeigu projekto veiklos vyktų tokia tvarka: Vilniaus m. savivaldybėje ir Kauno m. savivaldybėje? Taip, projektas apimtų 2 apskritis. Tačiau, kad būtų įtrauktos bent 5 šių apskričių savivaldybės, į Vilniaus m. savivaldybę ir Kauno m. savivaldybę atvyktų vykdyti veiklas kitos 3 savivaldybės. Tokiu būdu būtų įtrauktos 2 apskritys ir 5 jose esančios savivaldybės. Ar toks būdas yra tinkamas? 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 20 str. 5 p. „Nacionalinis fizinio aktyvumo projektas turi būti įgyvendinamas ne mažiau kaip penkiose savivaldybėse iš ne mažiau kaip dviejų Lietuvos apskričių“, vadinasi, turi būti numatytos bent 5 atskiros veiklos, o kiekviena iš šių veiklų turi būti fiziškai įvykdyta (veiklos vykdymo vieta) 5 skirtingose savivaldybėse.  

  • Regioniniam projektui gali būti skiriama maksimali suma – 50 000 Eur. Ar tokią sumą maksimaliai gali skirti Fondas ir prie šios sumos nuosavomis lėšomis reikėtų prisidėti 5 proc.? 

Projektui įgyvendinti skirta Fondo lėšų suma negali būti: 

Regioninio fizinio aktyvumo projekto finansavimo apimtis: SRF lėšų suma ne mažesnė kaip 5 000 (penki tūkstančiai) Eur ir ne didesnė kaip 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) Eur. 

Nacionalinio fizinio aktyvumo projekto finansavimo apimtis: SRF lėšų suma ne mažesnė kaip 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) ir ne didesnė kaip 200 000 (du šimtai tūkstančių) Eur. 

Finansavimo apimtis reiškia Sporto rėmimo fondo (SRF) skiriamo finansavimo galimą minimalų ir maksimalų dydį. Nuosavas pareiškėjo indėlis sudaro ne mažiau kaip 5 proc. nuo projekto sąmatos. SRF prašoma suma kartu su nuosavu indėliu.

  • 4 spec. kriterijus: (Siekiant fizinio aktyvumo veiklas priartinti prie žmogaus kasdieninio gyvenimo, fiziniam aktyvumui didinti panaudojamos atviros lauko erdvės (pvz., parkai, aikštės, dviračių takai, rekreacinės zonos, atviros sporto bazės ir pan.), ne mažiau nei 25 procentai projekto veiklų vyksta atvirose lauko erdvėse. Ar veiklos turi būti vykdomos atvirose erdvėse, t. y. lauke, ar gali būti vykdomos ,,po stogu“ / bazėse, už kurias projekto vykdytojui mokėti nereikia? Pavyzdžiui: mokyklos sporto salė, mokyklos stadionas ar aikštė arba sporto bazė, kurią pareiškėjas projekto veiklų tikslais gauna nemokamai ir projekto metu projekto dalyviams ta bazė yra nemokama? Kaip skaičiuojamas šių vykdomų veiklų procentas? 

Spec. kriterijaus tikslas yra skatinti vykdyti veiklas atvirame ore (atvirose erdvėse), didinti veiklų prieinamumą, matomumą, siekti ekonominio veiklų efektyvumo, vietos sporto infrastruktūros panaudojimo, todėl veiklos turi būti vykdomos atvirose ir nemokamose lauko erdvėse (pvz., parkai, aikštės, dviračių takai, rekreacinės zonos, atviri lauko stadionai ir (ar) sporto bazės).  

Veiklų procentas atvirose erdvėse ir spec. kriterijaus balas gali būti skaičiuojamas pagal atvirose erdvėse vykdomų ir paraiškos 4.1 d. suplanuotų projekto veiklų skaičių ir (ar) užsiėmimų skaičių reguliariose pratybose. Kriterijaus atitiktis pagal veiklas, kai, pavyzdžiui, projekte numatyta organizuoti 4 veiklos: 1 – mankštos senjorams, kurios vyks parke (lauko erdvė); 2 – bendruomenės krepšinio varžybos, kurios vyks mokyklos sporto salėje (uždara erdvė); 3 – orientavimosi sporto varžybos vaikams regioniniame parke (lauko erdvė), 4 – stalo teniso treniruotės sporto centro salėje (uždara erdvė). Pagal tai, dvi veiklos vykdomos lauke, dvi uždarose patalpose, todėl būtų skiriami 2 balai – 50 proc. projekto veiklų. 

  • 5 spec. kriterijus: ar kriterijus būtų pagrįstas, jeigu paraiškoje būtų numatytos išlaidos pareiškėjo organizacijos treneriams / instruktoriams dalyvauti sporto šakos federacijos organizuojamuose, pvz., UEFA licencijos mokymuose, t. y. sąmatoje numatytos išlaidos konkretiems mokymams įsigyti (mokymai nebrangūs)? 

Kriterijaus dėl fizinio raštingumo, žinių ir įgūdžių ugdymo formuluotėje nurodoma, kad pareiškėjas turi paraiškos turiniu pagrįsti, kokios žinios ir įgūdžiai bus įgyti ir kokiais principais / metodais vadovaujantis bus įgyvendinama veikla. Vadinasi, fizinio raštingumo veiklas turi organizuoti ir įvykdyti pats pareiškėjas ir paraiškoje (4.1 d.) turi būti suplanuota konkreti veikla, kurios veiklos tipas yra „kvalifikacijos tobulinimas“ arba „švietėjiška veikla“. Trenerių licencijos mokymai, kuriuos organizuoja sporto šakų federacijos, nėra tinkamas kriterijaus pagrindimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Aprašo 71.17 p. fondo lėšos negali būti skiriamos licencijoms įsigyti.   

  • 8 spec. kriterijus: (Į projekto veiklas įtraukiami savanoriai ir (arba) neatlygintinai projekto veiklose dalyvaujantys lektoriai, fizinio aktyvumo veiklų vedėjai, sporto lyderiai (pvz., visuomenėje žinomi fiziškai aktyvūs asmenys, žurnalistai, esami ar buvę aukšto meistriškumo sporto atstovai ir kt.), paraiškoje pagrindžiamas jų pasirinkimas ir vaidmuo.). Ar 3 balai už šį kriterijų skiriami, kai savanoriai įtraukti į absoliučiai visas vykdomas veiklas, t. y. jeigu vykdoma 100 užsiėmimų per metus, tuomet savanoriai visuose 100 užsiėmimų privalo dalyvauti? 

1 balas skiriamas, kai sporto lyderis / savanoris dalyvauja projekto veiklose (pagal veiklų pobūdį) po vieną kartą. Bent viename kiekvienos projekto veiklos užsiėmime. 

2 balai skiriami, kai sporto lyderis / savanoris dalyvauja bent pusėje visų vykdomų veiklų užsiėmimų. 

3 balai skiriami, kai sporto lyderis / savanoris dalyvauja visų veiklų (pagal pobūdį) visuose užsiėmimuose. 

  • Dėl 7 spec. kriterijus. Didžioji dalis apibrėžime įvardintų asmenų grupių yra ypač sudėtingos socialinio bendravimo kontekste grupės ir sunkiai įsivaizduojama, koks sporto treneris galėtų dirbti su tokia grupe be socialinio darbuotojo (atvejo vadybininko), priklausomybių konsultanto ar psichologo dalyvavimo? Ar tokiu atveju būtų galima numatyti atlygį įvardintiems specialistams, kurie dalyvautų veiklų metu?     

Siekiant užtikrinti kokybišką darbą su socialinės rizikos asmenimis, jų grupėmis, į veiklas galima įtraukti papildomus specialistus (socialinius darbuotojus, psichologus ir pan.). Nėra draudžiama minėtiems specialistams numatyti atlygį pagal darbo ar paslaugų sutartį. Projekto sąmatoje specialistų darbo užmokestis yra laikomas tinkamomis išlaidomis, jeigu jų funkcijos tiesiogiai susijusios su projekto veiklų įgyvendinimu. 

  • Dėl 7 spec. kriterijus. Kokius dokumentus ir kurioje stadijoje reikės pateikti, nes apibrėžime įvardinti asmenys yra iš pačių socialiai pažeidžiamiausių visuomenės grupių atstovų ir dėl BDAR vargu ar bus įmanoma gauti šiuos dokumentus iki projekto ar projekto kontekste.   

Dokumentus, patvirtinančius, kad į projektą bus įtrauktos šios grupės asmenys, reikia pateikti kartu su paraiška. Nereikia pateikti konkrečių pavardžių ar asmens duomenų, tačiau privaloma pateikti pagrindžiančius įrodymus apie planuojamą grupę, bendradarbiavimo sutartis ar ketinimų protokolus su specializuotomis įstaigomis, kurios vienija ar dirba su socialinę riziką patiriančiais asmenimis, jų šeimos nariais.  

  • Dėl 9 spec. kriterijaus (Projektu siekiama stiprinti praktinius krašto gynybos bei žmogaus atsparumą krizėms ugdančius išgyvenimo įgūdžius, skatinti pilietiškumą, projekte suplanuotos konkrečios fizinio aktyvumo veiklos įvardintiems įgūdžiams formuoti). Siekiant gauti 3 balus už šį kriterijų reikėtų paraiškoje suplanuoti 3 skirtingas veiklas, ar galima vienoje veikloje aprašyti 3 veiklas, kurios bus susijusios su pilietiškumo, krašto gynybos ugdymu? 

Siekiant gauti 3 balus pagal 9 specialųjį kriterijų, projekte turi būti suplanuotos ir įgyvendinamos trys atskiros veiklos, skirtos praktiniams krašto gynybos bei žmogaus atsparumą krizėms ugdantiems išgyvenimo įgūdžiams formuoti. Šios veiklos turi būti aiškiai apibrėžtos ir tiesiogiai integruotos į projekto tikslus bei planuojamus rezultatus. Atkreipiame dėmesį, kad šio specialiojo kriterijaus reikalavimai nebūtų laikomi įvykdytais, jeigu minėti aspektai būtų įgyvendinami tik kaip sudėtinė įprastos (pagrindinės) projekto veiklos dalis (pvz., pilietiškumo ugdymo paskaita sporto renginio metu). 

Jeigu projekte suplanuota viena atskira veikla, skirta praktiniams krašto gynybos bei žmogaus atsparumą krizėms ugdantiems išgyvenimo įgūdžiams formuoti, skiriamas 1 balas.