DUK

DUK
  • Pagal Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų nacionalinių ir regioninių fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarkos aprašo III sk. 32 p. „NFA projekto įgyvendinimo trukmė turi būti ne ilgesnė nei 2 metai, bet ne ilgiau nei 2 biudžetiniai metai. RFA projekto – ne ilgesnė nei 1 metai, bet ne ilgiau nei 1 biudžetiniai metai.“ Detalizuokite sąvoką „ne ilgiau kaip dveji biudžetiniai metai“?
  • Biudžetiniai metai – metai, kurie prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną. Projekto įgyvendinimo laikotarpio pradžios data negali būti ankstesnė negu 2023 m. liepos 1 d. ir vėlesnė negu 2023 m. gruodžio 1 d. Projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaiga negali būti vėlesnė negu 2024 m. gruodžio 31 d. Projekto įgyvendinimo laikotarpis prasideda nuo sutartyje nurodyto termino ir tęsiasi iki projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos.
  • Nacionalinių fizinio aktyvumo projektų 2023 m. kvietimo VIII skyriuje punktuose 26.1-26.3 nurodyta, kad šie specialieji vertinimo kriterijai taikomi ne mažiau nei 60 procentų projekto veiklų. Klausimas – kaip tai apskaičiuoti? Ar 60 proc. nuo biudžeto, ar 60 proc. nuo visų veiklų dienų, ar kaip? 
  • 2023 m. nacionalinių fizinio aktyvumo projektų specialieji vertinimo kriterijai nurodo, kad jie turi būti taikomi ne mažiau nei 60 ( kvietimo VIII sk. 26.1 – 26.3 p.) arba 100 (kvietimo VIII sk. 26.4 p.) procentų projekto veiklų. Šie procentai skaičiuojami nuo suplanuoto veiklų skaičiaus.
  • Kada bus skelbiamas regioninių fizinio aktyvumo projektų kvietimas teikti paraiškas?
  • 2024 m. nacionalinių ir regioninių fizinio aktyvumo projektų bei sporto bazių pagerinimo projektų kvietimus preliminariai numatoma skelbti 2023 m. antrąjį pusmetį.
  • Jeigu projekto veiklos vyktų tokia tvarka: Vilniaus m. savivaldybėje ir Kauno m. savivaldybėje. Taip projektas apimtų 2 apskritis. Tačiau, kad būtų įtrauktos bent 5 savivaldybės iš šių apskričių, į Vilniaus m. savivaldybę ir Kauno m. savivaldybę atvyktų kitos 3 savivaldybės vykdyti veiklų. Tokiu būdu įtrauktos 2 apskritys ir 5 jose esančios savivaldybės. Ar toks būdas yra tinkamas?
  • Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 17 str. 4 p., „Nacionalinis fizinio aktyvumo projektas turi būti vykdomas ne mažiau kaip dviejose Lietuvos apskrityse, įtraukiant ne mažiau kaip penkias Lietuvos savivaldybes.“. Pagal Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų nacionalinių ir regioninių fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarkos aprašo I sk. 2 p. „Projektai turi būti vykdomi ne mažesnėje Lietuvos teritorijos dalyje, nei numatoma Sporto įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje”. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniu suskirstymu, Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai yra apskritys ir savivaldybės. Šiuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje yra 10 apskričių ir 60 savivaldybių. Apskritis yra aukštesnysis administracinis vienetas. Ji sudaroma iš savivaldybių teritorijų, pasižyminčių socialinių, ekonominių ir etnokultūrinių interesų bendrumu. Pareiškėjo pasirinkimas fiziškai nevykdyti projekto veiklų mažiausiai 5 Lietuvos savivaldybėse turi būti itin svariai pagrįstas paraiškoje, pateikiant motyvus, kodėl planuojama fizinio aktyvumo projekto veiklas vykdyti tik 2 savivaldybėse, įrodymus, kodėl savivaldybės vaikai (ir kitų amžiaus grupių atstovai, jei taikoma) negalėtų gauti fizinio aktyvumo paslaugų savo gyvenamojoje savivaldybėje, kuo pasirinktos 2 savivaldybės veiklų vykdymo kokybės aspektu pranašesnės už dalyvių gyvenamąsias savivaldybes, sąmatoje suplanuotų išlaidų ekonomiškumo pagrindimą ir pan. Tokiu atveju automatiškai negalimas specialiojo vertinimo kriterijus „Fizinio aktyvumo paslaugų prieinamumo didinimas vaikams savo gyvenamoje vietovėje“ pasirinkimas. Siekiama fizinio aktyvumo veiklas priartinti prie kasdieninio gyvenimo, fiziniam aktyvumui didinti panaudojamos arti esančios erdvės (ne mažiau nei 60 procentų projekto veiklų). Už paraiškos parengimą atsakingas tik pareiškėjas (ir partneriai, jei įtraukiami).
  • Ar skirtingose Lietuvos apskrityse turi būti vykdoma ta pati projekto veikla, ar jos gali būti skirtingos?
  • Pareiškėjai turi suplanuoti projekto veiklas taip, kad jos atitiktų pasirinktų tikslinių grupių poreikius ir padėtų pasiekti išsikeltus projekto tikslus per nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį. Veiklų planavimas jų turinio, geografiniu (pvz. skirtingose vietose skirtingos veiklos) ar laiko (pvz. veiklos skirtingose vietose vykdomos vienu metu, veiklos skirtingose vietose vyksta iš eilės, viena po kitos) požiūriu nėra ribojamas tiek, kiek laikomasi Lietuvos Respublikos sporto įstatyme, Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų nacionalinių ir regioninių fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarkos apraše bei nacionalinių fizinio aktyvumo projektų kvietime nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, kad tai, ar veiklos suplanuotos racionaliai, išlaikant vidinę projekto logiką, bus nustatyta paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo per vertinimą.
  • Jeigu pareiškėjas yra neperkančioji organizacija ir po galimo Sporto rėmimo fondo lėšų gavimo netampa perkančiąja organizacija, kokius reikia pateikti konkrečius tai įrodančius dokumentus?
  • Kartu su paraiška teikiamas pareiškėjo laisva forma parengtas, atsakingo asmens pasirašytas raštas, kuriame išdėstoma reikalinga informacija.
  •  Kaip paraiškoje nurodomas „Bendras fizinio aktyvumo veiklų intensyvumas“?
  • Bendras fizinio aktyvumo veiklų intensyvumas nustatomas pagal paraiškoje nuorodose pateiktą informaciją (įrašomas intensyvumo lygis): BENDROSIOS FIZINIO AKTYVUMO REKOMENDACIJOS VISOMS AMŽIAUS GRUPĖMS ir WHO GUIDELINES ON PHYSICAL ACTIVITY AND SEDENTARY BEHAVIOUR (Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos). Šiose rekomendacijose įvardijama, kas yra mažo / vidutinio / didelio intensyvumo fizinė veikla, pateikiamos rekomendacijos pagal amžiaus grupes.
  • Pareiškėjas projekto paraiškoje nurodo veiklų pradžios datą 2023 m. liepos 1 d. Vis dėl taip nutinka, kad paraiškų vertinimas užtrunka ilgiau nei numatyta ir išvados dėl projektų finansavimo pateikiamos, pvz. 2023 m. rugpjūčio 1 d. Sutartys su gavusiais finansavimą sudaromos, pvz. 2023 m. rugpjūčio 15 d. Ar pareiškėjas gali pradėti vykdyti veiklas 2023 m. liepos 1 d. (nors dar nėra Sporto rėmimo fondo išvadų dėl finansavimo skyrimo projektams ir nėra sudarytos sutartys su pareiškėjais) ir tikėtis, kad jeigu finansavimas jam bus paskirtas ir su juo bus sudaryta sutartis, 2023 m. liepos 1 d. patirtos išlaidos jam bus kompensuojamos?
  • Projekto įgyvendinimo pradžia ir pabaiga nurodoma projekto sutartyje. Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų nacionalinių ir regioninių fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarkos aprašo 73.6 p. nurodyta, kad tinkamos išlaidos ,,yra patirtos projekto įgyvendinimo laikotarpiu“. Projekto išlaidų patyrimo data negali būti ankstesnė, nei sutartyje nurodyta projekto pradžia, ir vėlesnė, nei sutartyje nurodyta projekto pabaiga. Tokiu atveju Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamos NSA tinkamomis pripažintos projektų vykdytojų išlaidos, patirtos po kvietime nurodyto termino teikti paraiškas pabaigos, ir jų tinkamumui įvertinti taikomos visos šiame apraše ir kvietime įvardintos sąlygos.”. Pradėjus įgyvendinti projektą, nesant NSA sprendimui dėl finansavimo, visą atsakomybę prisiima pats pareiškėjas ir, jei taikoma, partneris (-iai).
    REGIONINIAI FIZINIO AKTYVUMO PROJEKTAI:
  • Kada bus skelbiamas regioninių fizinio aktyvumo projektų kvietimas teikti paraiškas?
  • 2024 m. nacionalinių ir regioninių fizinio aktyvumo projektų bei sporto bazių pagerinimo projektų kvietimus preliminariai numatoma skelbti 2023 m. antrąjį pusmetį.
  • NACIONALINIŲ FIZINIO AKTYVUMO PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO TERITORIJA:
  • Jeigu projekto veiklos vyktų tokia tvarka: Vilniaus m. savivaldybėje ir Kauno m. savivaldybėje. Taip projektas apimtų 2 apskritis. Tačiau, kad įtraukti bent 5 savivaldybes iš šių apskričių, į Vilniaus m. savivaldybę ir Kauno m. savivaldybę atvyktų kitos 3 savivaldybės vykdyti veiklas. Tokiu būdu įtrauktos 2 apskritys ir 5 jose esančios savivaldybės. Ar toks būdas yra tinkamas?
  • Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 17 str. 4 p., „Nacionalinis fizinio aktyvumo projektas turi būti vykdomas ne mažiau kaip dviejose Lietuvos apskrityse, įtraukiant ne mažiau kaip penkias Lietuvos savivaldybes.“. Pagal Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų nacionalinių ir regioninių fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarkos aprašo  I sk. 2 p. „Projektai turi būti vykdomi ne mažesnėje Lietuvos teritorijos dalyje, nei numatoma Sporto įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje”. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniu suskirstymu, Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai yra apskritys ir savivaldybės. Šiuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje yra 10 apskričių ir 60 savivaldybių. Apskritis yra aukštesnysis administracinis vienetas. Ji sudaroma iš savivaldybių teritorijų, pasižyminčių socialinių, ekonominių ir etnokultūrinių interesų bendrumu. Pareiškėjo pasirinkimas fiziškai nevykdyti projekto veiklų mažiausiai 5 Lietuvos savivaldybėse turi būti itin svariai pagrįstas paraiškoje, pateikiant: konkrečius motyvus kodėl planuojama fiziškai projekto veiklas vykdyti tik 2 savivaldybėse; įrodymus kodėl savivaldybės vaikai (ir kitų amžiaus grupių atstovai, jei taikoma) negalėtų gauti fizinio aktyvumo paslaugų savo gyvenamojoje savivaldybėje; kuo pasirinktos dvi savivaldybės veiklų vykdymo kokybės aspektu pranašesnės už dalyvių gyvenamąsias savivaldybes; sąmatoje suplanuotų išlaidų  ekonomiškumo pagrindimas ir pan. Tokiu atveju automatiškai negalimas specialiojo vertinimo kriterijaus „Fizinio aktyvumo paslaugų prieinamumo didinimas vaikams savo gyvenamoje vietovėje. Siekiama fizinio aktyvumo veiklas priartinti prie kasdieninio gyvenimo, fiziniam aktyvumui didinti panaudojamos arti esančios erdvės (ne mažiau nei 60 procentų projekto veiklų)“ pasirinkimas. Už paraiškos parengimą atsakingas tik pareiškėjas (ir partneriai, jei įtraukiami).
  • NACIONALINIŲ FIZINIO AKTYVUMO PROJEKTŲ TRUKMĖ:
  • Pagal Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų nacionalinių ir regioninių fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarkos aprašo III sk. 32 p. „NFA projekto įgyvendinimo trukmė turi būti ne ilgesnė nei 2 metai, bet ne ilgiau nei du biudžetiniai metai. RFA projekto – ne ilgesnė nei 1 metai, bet ne ilgiau nei vieni biudžetiniai metai.“ Detalizuokite sąvoką „ne ilgiau kaip du biudžetiniai metai“?
  • Biudžetiniai metai – metai, kurie prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną. Projekto įgyvendinimo laikotarpio pradžios data negali būti ankstesnė negu 2023 m. liepos 1 d. ir vėlesnė negu 2023 m. gruodžio 1 d. Projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaiga negali būti vėlesnė negu 2024 m. gruodžio 31 d. Projekto įgyvendinimo laikotarpis prasideda nuo sutartyje nurodyto termino ir tęsiasi iki projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos.
  • IŠLAIDŲ TINKAMUMAS:
  • Pareiškėjas projekto paraiškoje nurodo veiklų pradžios datą 2023 m. liepos 1 d. Tačiau taip nutinka, kad paraiškų vertinimas užtrunka ilgiau nei numatyta ir išvados dėl projektų finansavimo pateikiamos pvz. 2023 m. rugpjūčio 1 d. Sutartys su gavusiais finansavimą sudaromos pvz. 2023 m. rugpjūčio 15 d. Ar pareiškėjas gali pradėti vykdyti veiklas 2023 m. liepos 1 d. (nors dar nėra SRF išvadų dėl finansavimo skyrimo projektams ir nėra sudarytos sutartys su pareiškėjais) ir tikėtis, kad jeigu finansavimas jam bus paskirtas ir su juo bus sudaryta sutartis, 2023 m. liepos 1 d. patirtos išlaidos jam bus kompensuojamos?
  • Projekto įgyvendinimo pradžia ir pabaiga nurodoma projekto sutartyje. Aprašo 73.6 p. nurodyta, kad tinkamos išlaidos ,,yra patirtos projekto įgyvendinimo laikotarpiu“. Projekto išlaidų patyrimo data negali būti ankstesnė, nei sutartyje nurodyta projekto pradžia, ir vėlesnė, nei sutartyje nurodyta projekto pabaiga. Tokiu atveju Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamos NSA tinkamomis pripažintos projektų vykdytojų išlaidos, patirtos po kvietime nurodyto termino teikti paraiškas pabaigos, ir jų tinkamumui įvertinti taikomos visos šiame apraše ir kvietime įvardintos sąlygos.”. Pradėjus įgyvendinti projektą, nesant NSA sprendimui dėl finansavimo, visą atsakomybę prisiima pats pareiškėjas ir, jei taikoma, partneris (-iai).
  • Turime ne iki galo įrengtą daugiafunkcinę aikštelę. Norime šio projekto lėšomis uždengti aikštelę gumine danga ir pastatyti žiūrovų kėdes. Kai kurių darbų įstaiga pati atlikti negali. Ar yra galimybė dalį finansų skirti montavimo ir dangos uždengimo darbams atlikti?
  • Atkreipiame dėmesį, kad aprašo 70.1.6 p. nurodoma, kad tinkamos finansuoti išlaidos yra  „prekės ir paslaugos (įsigytos įrangos transportavimas ir montavimas, neapimantis infrastruktūros gerinimo ir statybos darbų, leidybos darbai ir kitos būtinosios paslaugos ir prekės)“. Aikštelės atnaujinimo, bet kokio kito infrastruktūros pagerinimo darbai nėra tinkami finansuoti.
  •  KARTU SU PARAIŠKA TEIKIAMI DOKUMENTAI:
  • Jeigu pareiškėjas yra neperkančioji organizacija ir po galimo Sporto rėmimo fondo lėšų gavimo netampa perkančiąja organizacija, kokius reikia pateikti konkrečius tai įrodančius dokumentus?
  • Kartu su paraiška teikiamas pareiškėjo laisva forma parengtas, atsakingo asmens pasirašytas raštas, kuriame išdėstoma reikalinga informacija. Kitų papildomų dokumentų teikti nereikia.
  •  Jeigu norime prie paraiškos pridėti renginio nuostatus, kurioje dalyje galime juos pridėti?
  • Atkreipiame dėmesį, kad elektroninėje paraiškos formoje, 11 dalyje ,,Pateikiami dokumentai”, nurodoma, kokius dokumentus su paraiška reikia pateikti (pvz. deklaracija, įgaliojimas ir kt.)  Rekomenduojame pačioje paraiškoje pateikti aktualią informaciją, pvz. trumpai aprašyti renginio esmę ir papildomos medžiagos nebeteikti.
  •  PROJEKTO VEIKLŲ SKAIČIAVIMAS / ATITIKTIS SPECIALIAJAM VERTINIMO KRITERIJUI:
  • Nacionalinių fizinio aktyvumo projektų 2023 m. kvietimo VIII skyriuje punktuose 26.1–26.3 nurodyta, kad šie specialieji vertinimo kriterijai taikomi ne mažiau nei 60 procentų projekto veiklų. Klausimas – kaip tai apskaičiuoti? Ar 60 proc. nuo biudžeto, ar 60 proc. nuo visų veiklų dienų, ar kaip?
  • Nacionalinio fizinio aktyvumo projekto veiklos gali būti: stovykla, renginys, fizinio aktyvumo pratybos, kvalifikacijos tobulinimas, taip pat veiklos, skirtos visuomenei šviesti sporto, fizinio aktyvumo ir jais pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais. Norint įvertinti, ar jūsų projektas gali pretenduoti į specialųjį kriterijų ,,Asmenys skatinami reguliariai (ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę) dalyvauti fizinio aktyvumo veiklose, apimančiose ne trumpesnį nei 3 mėnesių laikotarpį (ne mažiau nei 60 proc. projekto veiklų)“, visų pirma, rekomenduojama įsivardinti / užsirašyti,  kokius veiklų  tipus (elektroninėje paraiškos formoje jie įvardijami kaip ,,veiklos esmė“, juos galima pasirinkti iš sąrašo) į projekto apimtį planuojate įtraukti. Pavyzdžiui, planuojamos šaudymo ir futbolo treniruotės bei renginiai. Antras žingsnis – įsivardintus veiklų tipus detalizuoti / išskleisti. Jūsų atveju treniruotės / fizinio aktyvumo pratybos skyla į dvi unikalias veiklas, t. y. šaudymo treniruotes ir savigynos treniruotes. Viena fizinio aktyvumo veikla nurodo į vieną unikalią veiklą. Kitaip tariant, planuojamos organizuoti šaudymo treniruotės yra viena veikla, savigynos treniruotės – kita, antra veikla. Šiuo atveju  nėra svarbu, ar, pavyzdžiui, šaudymo treniruotės bus organizuojamos skirtinguose miestuose, skirtingo amžiaus vaikams. Visais šiais atvejais bus organizuojama viena ir ta pati unikali veikla, kurios turinys / programa analogiška – šaudymo / savigynos treniruotė. Pažymėtina, kad nėra ribojama, kaip skirtinguose miestuose organizuojamos treniruotės išdėstomos laike, t. y. ar treniruotės vyksta vienu metu, ar viena po kitos, kt. Ši informacija bus nurodoma veiklų tvarkaraštyje jau pradėjus įgyvendinti projektą. Vis dėlto, jeigu šaudymo treniruočių turinys skirtinguose miestuose skirsis, pavyzdžiui, Marijampolėje bus mokoma šaudymo iš lanko, o Lazdijuose – stendinio šaudymo ar pan., tai bus laikoma 2 skirtingomis unikaliomis veiklomis. Skaičiuojant atitiktį specialiajam prioritetui, atitinkamai, suskaičiavus, kiek projekte iš viso unikalių veiklų, apskaičiuojama, ar 60 proc. veiklų yra susijusios pastoviomis, reguliariai vykstančiomis fizinio aktyvumo pratybomis. Pavyzdžiui, projekte numačius 3 unikalias veiklas, t. y. šaudymo (vieno tipo, turinys vienodas) reguliarias treniruotes, savigynos reguliarias treniruotes (vieno tipo, turinys vienodas) ir renginius, dviejose iš unikalių veiklų bus numatyti reguliarūs fizinio aktyvumo užsiėmimai (ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę, ne trumpesnį nei 3 mėnesių laikotarpį), o specialaus kriterijaus atitikties reikalavimas išpildytas. 2023 m. nacionalinių fizinio aktyvumo projektų specialieji vertinimo kriterijai nurodo, kad jie turi būti taikomi ne mažiau nei 60 ( kvietimo VIII sk. 26.1 – 26.3 p.) arba 100 (kvietimo VIII sk. 26.4 p.) procentų projekto veiklų. Šie procentai skaičiuojami nuo suplanuoto veiklų skaičiaus.
  • Ar skirtingose Lietuvos apskrityse turi būti vykdoma ta pati projekto veikla, ar jos gali būti skirtingos?
  • Pareiškėjai turi suplanuoti projekto veiklas taip, kad jos atitiktų pasirinktų tikslinių grupių poreikius ir padėtų pasiekti išsikeltus projekto tikslus per nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį. Veiklų planavimas jų turinio, geografiniu (pvz. skirtingose vietose skirtingos veiklos) ar laiko (pvz. veiklos skirtingose vietose vykdomos vienu metu, veiklos skirtingose vietose vyksta iš eilės, viena po kitos) požiūriu nėra ribojamas tiek, kiek laikomasi Lietuvos Respublikos sporto įstatyme, apraše bei nacionalinių fizinio aktyvumo projektų kvietime nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, kad tai, ar veiklos suplanuotos racionaliai, išlaikant vidinę projekto logiką, bus nustatyta paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo metu.
  • DARBO UŽMOKESČIO SKAIČIAVIMAS, KOMANDIRUOČIŲ IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMAS:
  • Kaip turi būti numatomas apmokėjimas už reguliarių užsiėmimų vedimą treneriams, už valandą?
  • Darbo užmokestis treneriams gali būti apmokamas dvejopai, priklausomai nuo aplinkybių. Įsigyjant trenerių paslaugas ir sudarant paslaugų sutartį arba, jeigu su treneriu jau turimi darbo santykiai, sudarant papildomą susitarimą prie darbo sutarties, kur būtų nustatytos darbo funkcijos, darbo laikas projekte ir projekto darbo užmokestis. Mokamo darbo užmokesčio dydis yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo reikalas. Vis dėlto, atkreipiame dėmesį, kad aprašas nustato ,,lubas“, kokio dydžio išlaidos šiuo atveju kompensuojamos. 70.1.1.p. nurodoma, kad „projekto veiklas vykdančio (ne administruojančio) personalo darbo užmokestis ir su juo susiję darbdavio mokesčiai. Fondo lėšomis gali būti apmokama tik ta projekto veiklas vykdančio personalo darbo užmokesčio dalis, kuri tenka tiesiogiai su projekto įgyvendinimu susijusiam darbui (apskaičiuojama pagal projektui įgyvendinti tiesiogiai skirto darbo laiko ir su projekto vykdytojo darbuotoju sudarytoje darbo sutartyje nurodyto darbo laiko proporciją, gautą dydį dauginant iš darbo užmokesčio dydžio, nurodyto su projekto veiklų vykdytoju sudarytoje darbo sutartyje)“. Projekto veiklas vykdančio darbuotojo darbo užmokesčiui iš fondo lėšų gali būti skirta iki 5 minimalių mėnesinių algų per mėnesį arba iki 5 minimalių valandinių užmokesčių per valandą dydžio suma. Darbo užmokestis projekte apskaičiuojamas valandomis (valandinis darbo apmokėjimo būdas); Kitaip tariant, darbo užmokestis – ne daugiau kaip 5 MMA/mėn. (4200 Eur/mėn.) arba 5 MVA (25,70 Eur/val.) (nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA – 840 Eur/mėn., MVA – 5,14 Eur).
  • Jei fizinio aktyvumo veikloms vykdyti būtų perkama paslauga iš žmogaus vykdančio individualią veiklą, kaip būtų mokami dienpinigiai, pavyzdžiui, kompensuojamos kuro išlaidos?
  • Atkreipiame dėmesį, kad dienpinigiai gali būti mokami tik tiems darbuotojams, kurie dirba pagal darbo sutartį (ar lygiavertę). Dienpinigiai mokami viešojo renginio dalyviams, savanoriams, atliekantiems paslaugas pagal paslaugų sutartis asmenims, viešųjų renginių dalyviams. Dienpinigiai mokami pagal nustatytą vienos paros normą, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“. Aprašo 81 p. taip pat nurodoma, kad „skiriant finansavimą komandiruočių išlaidoms, viešųjų renginių dalyvių neapmokestinamoms piniginėms kompensacijoms bei savanoriškos veiklos išlaidų kompensacijoms, lėšų dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ ir Viešųjų renginių ir aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų dalyviams skiriamų neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžių ir mokėjimo tvarkos taisyklėmis“. Komandiruočių išlaidos kompensuojamos, atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, kurie įrodo išlaidų patyrimą, pvz. registravimosi renginyje mokestis, nakvynės išlaidos, degalų įsigijimo kvitai, kuriuose nurodyti juridinio asmens rekvizitai (t. y.  tokie kuro kvitai, kurie prilyginami PVM SF ir išrašyti juridiniam asmeniui) ir kt. Kuro išlaidos gali būti kompensuojamos, pateikus dokumentus, kurių pagrindu patirtos išlaidos priskiriamos projektui bei kelionės lapą, kuro nurašymo aktą ar kitą lygiavertį dokumentą, kuriame įvardinta automobilis, vairuotojas,  kuro sunaudojimo priežastis, maršrutas, nuvažiuotų kilometrų skaičius, sunaudotas kuro kiekis (kiekinė ir vertinė išraiška), taikyta kuro sunaudojimo norma 100 km.Kelionės lapo pavyzdį galite rasti: Keliones-lapo-pavyzdys.xlsx (live.com) Asmenims, dirbantiems pagal paslaugų sutartį, papildomai kuro / maisto / apgyvendinimo išlaidos nėra kompensuojamos.
  • PASLAUGŲ PIRKIMAS IŠ PARTNERIŲ / SUSIJUSIŲ ASMENŲ:
  • Ar gali fizinio aktyvumo veikloms vykdyti įmonė, kuri teikė paraišką, pirkti paslaugą iš asmens, užsiimančio individualia veikla, bet esančio šeimos nariu įmonės vadovui?
  • Paslaugų pirkimas iš partnerių ir (arba) kitų susijusių asmenų nėra galimas. Aprašo 71 p. nurodoma, kad „fondo lėšos negali būti skiriamos ir naudojamos: 71.14. išlaidoms, patirtoms įsigyjant prekes, paslaugas (įskaitant trumpalaikio ir ilgalaikio turto, taip pat nekilnojamojo turto nuomą) ar darbus iš projekto vykdytojo ar projekto partnerio, ar šių asmenų valdymo organų narių (taip pat su šiais asmenimis artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų) arba su projekto vykdytoju ar projekto partneriu darbo santykiais susijusių asmenų (taip pat su šiais asmenimis artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų), arba iš kitų juridinių asmenų, kurie yra valdomi kitų šiame papunktyje paminėtų fizinių ar juridinių asmenų“. Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų, įgyvendinant Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamus sporto projektus, vykdymo tvarkos aprašo 49 p. Taip pat pažymima, kad „paslaugų teikimo sutartys negali būti sudaromos su projektų vykdytojo darbuotojais, jų giminaičiais ar organizacijos (projekto vykdytojo) nariais, nes tai pažeistų Tvarkos aprašo II skyriuje nurodytus pirkimo tikslą ir principus“. Tuo atveju, jeigu įmonė yra perkančioji organizacija, ji privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu.