DUK

DUK

Pagrindinės sąvokos ir trumpiniai:

Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų nacionalinių ir regioninių fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarkos aprašas – Aprašas

Sporto rėmimo fondas – Fondas

Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos – IRD

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – VMI

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – SODRA

Sporto projektų komisija – Komisija

Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamo projekto įgyvendinimo sutartis – Sutartis 

Reikalavimai pareiškėjams

  • Ar galime teikti po paraišką 2024 m. nacionalinių ir regioninių fizinio aktyvumo projektų konkursams?
  • Vienas juridinis asmuo kaip pareiškėjas turi apsispręsti, kokią vieną paraišką teiks 2024 m. kvietimui – nacionalinio ar regioninio fizinio aktyvumo projekto. Tas pats juridinis asmuo gali būti arba pareiškėju, arba partneriu tik viename projekte. Pvz., jeigu teikiate paraišką regioniniam fizinio aktyvumo projektui kaip pareiškėjas, vadinasi, visos kitos paraiškos nacionalinių ar regioninių projektų, kurias būsite pateikę patys arba būsite paraiškose įtraukti kaip partneriai, vertinamos nebus.
  • Lietuvos Respublikos sporto įstatyme numatyta, kad nacionalinis fizinio aktyvumo projektas turi būti vykdomas ne mažiau kaip 2 Lietuvos apskrityse, įtraukiant ne mažiau kaip 5 šalies savivaldybes. Ar visose savivaldybėse ir apskrityse turi vykti po vienodą skaičių užsiėmimų? Ar gali vienoje savivaldybėje jų vykti daugiau, kitoje – mažiau?
  • Veiklų skaičius atskirose savivaldybėse nėra reglamentuojamas.
  • Ar gali ta pati organizacija teikti po vieną paraišką sporto bazių pagerinimo ir nacionaliniams fizinio aktyvumo projektams?
  • Pagal galiojančias nuostatas nėra ribojimo teikti (ar dalyvauti teikiant kaip projekto partneriui) po vieną paraišką sporto bazių pagerinimo ir nacionaliniams fizinio aktyvumo projektams.
  • Ar fizinio aktyvumo renginys yra tinkama veikla teikti paraiškai?
  • Renginys yra tinkama veikla, tačiau atkreipiame dėmesį, kad atitiktumėte 2024 m. kvietimo prioritetą, projekte turėtumėte suplanuoti ne tik renginį. Paraiškoje numatytos tokios fizinio aktyvumo projekto esmę atitinkančios veiklų rūšys / tipai:
  • fizinio aktyvumo pratybos;
  • stovykla;
  • renginys;
  • kvalifikacijos tobulinimas;
  • veikla, šviečiant visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir jais pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais.

Bet kuris veiklos tipas turi atitikti kvietimui nustatytą prioritetą ir pareiškėjo pasirinktus specialiuosius vertinimo kriterijus.

  • Ar paskelbtame kvietime teikti paraiškas nacionaliniams ir regioniniams fizinio aktyvumo projektams tinkamas pareiškėjas būtų universitetas ar biudžetinė įstaiga?
  • Paraiškas pagal Aprašo 1 priede pateiktą formą, siekiant gauti finansavimą projektui įgyvendinti, gali teikti juridiniai asmenys. Nėra apribota juridinio asmens teisinė forma.
  • Ar savanoris gali būti treneriu?
  • Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 11 str. įtvirtinti reikalavimai asmenims, kurie turi teisę dirbti fizinio aktyvumo ar sporto specialistais. Projekto tiesioginių veiklų vykdytojai (treneriai, instruktoriai ir pan.) turi atitikti nustatytus reikalavimus, neatsižvelgiant, ar jie projekte veikia savanoriškais pagrindais, ar už vykdomą veiklą gauna atlygį.
  • Ar savanorio išlaidos gali būti kompensuojamos iš Sporto rėmimo fondo lėšų?
  • Patiksliname, kad savanoriškos veiklos principus, savanorio ir savanoriškos veiklos organizatoriaus teises ir pareigas, savanorių išlaidų kompensavimo atvejus nustato Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymas. Savanoriška veikla vykdoma, sudarius savanoriškos veiklos sutartį. Savanoriui gali būti kompensuojamos su savanoriška veikla susijusios išlaidos, pateikiant tai patvirtinančius dokumentus (kvitus, sąskaitas faktūras ir pan.)
  • Regioninio fizinio aktyvumo projekto trukmė yra 6 mėnesiai. Ar tai reiškia, kad turėsime teikti tik galutinę veiklos ataskaitą ir galutinį mokėjimo prašymą bei kad 70 proc. projekto išlaidų turime apmokėti patys, o jas kompensuosite, kai pateiksime galutinę ataskaitą su mokėjimo prašymu?
  • Taip, ataskaita turės būti pateikiama tik galutinė. Projektui įgyvendinti projekto vykdytojo prašymu gali būti išmokamas iki 30 proc. visų skirtų lėšų avansas. Visos projekto išlaidos turės būti apmokėtos ir deklaruojamos tik galutiniame mokėjimo prašyme. Jeigu išlaidos bus tinkamos, t. y. pagal patvirtintą sąmatą tinkamai apmokėtos, tinkamai atlikti pirkimai, pateikti visi apmokėjimą įrodantys ir išlaidas pagrindžiantys dokumentai, jos bus kompensuojamos.
  • Jeigu organizacija turi skolą Sodroje, ar dėl to paraiška būtų nevertinama? Jeigu organizacija nėra pateikus deklaracijos už praėjusius metus, ar paraiška būtų vertinama?
  • Visi be išimties paraiškų teikėjai – juridiniai asmenys, jų vadovai ir finansininkai, taip pat projekto partnerių kiekviena organizacija kaip juridiniai asmenys, jų vadovai ir finansininkai yra tikrinami IRD, VMI ir SODRA duomenų bazėse. Taip pat tikrinami įsiskolinimai atsakingai institucijai dėl Fondo lėšų panaudojimo. Dėl įsiskolinimų Fondui, SODRA ir VMI paraiška nėra atmetama, pareiškėjui (jeigu taikoma, ir partneriams) suteikiama galimybė skolas padengti. Jeigu projektas po vertinimo etapų ir projektų Komisijos sprendimo atrenkamas finansavimui, o skola yra nepadengta, sutartis su tokiu pareiškėju nepasirašoma. Kita situacija su IRD: jeigu gaunama informacija apie galiojantį juridinio ar fizinio asmens teistumą, paraiška iškart atmetama ir nevertinama. Fondo lėšos negali būti skiriamos, jeigu yra aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 20 straipsnyje. Plačiau apie tai skaitykite Aprašo 12 punkte ir Sporto įstatyme.
  • Kodėl, renkantis regioninio projekto vykdymo laikotarpį, leidžiama pasirinkti tik nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. Ar negali būti vykdymo laikotarpis ilgesnis?
  • Sistemoje pildoma paraiška suprogramuota, remiantis šiomis teisės aktų nuostatomis: regioninio fizinio aktyvumo projekto trukmė – ne ilgesnė nei 1 metai, bet ne ilgesnė nei vieni biudžetiniai metai. Kvietime teikti paraiškas regioniniams fizinio aktyvumo projektams įvardinta: „Projektų įgyvendinimo laikotarpio pradžios data negali būti ankstesnė negu 2024 m. liepos 1 d. ir vėlesnė negu 2024 m. rugsėjo 30 d. 14. Projekto įgyvendinimo trukmė turi būti ne ilgesnė nei 1 metai, bet ne ilgiau nei vieni biudžetiniai metai. Projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaiga negali būti vėlesnė negu 2024 m. gruodžio 31 d.“
  • Ar kvalifikacijos tobulinimo metu pareiškėjo darbuotojai gali įgyti fizinio aktyvumo ar sporto specialisto kvalifikaciją Sporto įstatymo numatyta tvarka?
  • Projekto rėmuose kvalifikacijos tobulinimo veiklos skirtos asmenims jau įgijusiems kvalifikaciją ir gali būti numatomos tik kvalifikacijos patobulinimo veiklos, bet ne kvalifikacijos įgijimas.
  • Kai baigsis paraiškų vertinimas, jeigu paraiška bus finansuojama ir projekto įgyvendinimo sutartis pasirašyta, kada bus pervesti pinigai projektą įgyvendinančiai organizacijai?
  • Fondo lėšų suma nėra pervedama į pareiškėjo / projekto vykdytojo banko sąskaitą. Projektui įgyvendinti gali būti išmokamas iki 30 proc. visų skirtų lėšų avansas. Avansas Sutarties galiojimo metu gali būti išmokamas tik 1 kartą, projekto vykdytojui sistemoje pateikus prašymą. Nacionalinė sporto agentūra projekto vykdytojui perveda avansą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo avansinio mokėjimo prašymo gavimo dienos. Avansinio mokėjimo prašymo pateikimo tvarka nustatoma Sutartyje. Kiti mokėjimai atliekami tik projekto vykdytojui pateikus ir Nacionalinei sporto agentūrai patvirtinus projekto tarpines veiklos ataskaitas su tarpiniais mokėjimo prašymais. Juose atsiskaitoma tik už ataskaitinio laikotarpio patirtas ir apmokėtas projekto išlaidas, kurios numatytos projekto sąmatoje. Jų teikimas yra kas 6 mėnesiai, tačiau tikslus atsiskaitymų grafikas bus pateikiamas Sutartyje. Jeigu projekto trukmė trumpesnė nei 6 mėnesiai, teikiama tik galutinė veiklos ataskaita ir galutinis mokėjimo prašymas.

Kriterijai / Prioritetai

  • Ar privaloma, kad projekto veiklos būtų ir reguliarios, ir nemokamos, o gal užtenka, kad būtų nemokamas fizinio aktyvumo renginys, jog atitiktų prioritetą?
  •  Paraiška (projektas) turi pilnai atitikti nustatytą prioritetą. Paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo formoje (3 priedas) ir Aprašo 44 punkte už projekto atitikimą prioritetui skiriama 0 arba 10 balų. Tarpinių balų nėra.
  • Kas traktuojama kaip reguliarios veiklos? Kaip dažnai ir kokį periodą jos turi tęstis?
  • Patikslinimas dėl nemokamų, reguliarių veiklų ir jų intensyvumo skelbiamas teisės aktų registre:

„<…> Kvietimo prioritetą atitinkančiomis laikytinos fiziniam aktyvumui didinti skirtos veiklos, kai: jos yra visos nemokamos; reguliarios veiklos vyksta ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę ir trunka ne mažiau kaip 180 minučių per savaitę; reguliarių veiklų bendra trukmė ne trumpesnė nei 3 mėnesiai ir sudaro ne mažiau nei 70 procentų visų projekto veiklų; vidutinio ir/ar didelio intensyvumo fizinio aktyvumo veiklos sudaro ne mažiau 70 procentų visų projekto veiklų. Reikalavimas dėl vidutinio ir / ar didelio intensyvumo fizinio aktyvumo veiklų netaikomas projekto veikloms, skirtoms asmenims su negalia“.

  • Kaip nustatyti veiklos intensyvumą?
  • Veiklų intensyvumą turi nustatyti ir pagrįsti pareiškėjas aprašydamas projekto veiklas. Rekomenduojame vadovautis:
  • Įsakymas „Dėl Sveikos mitybos ir sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
  • Bendrosios fizinio aktyvumo rekomendacijos visoms amžiaus grupėms;
  • Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos „WHO guidelines on physical activity and sedentary behaviour“.
  • Ar absoliučiai visos veiklos, nepaisant jų skaičiaus, turi būti nemokamos?
  • Tiek nacionaliniuose, tiek regioniniuose fizinio aktyvumo projektuose visos veiklos dalyviams turi būti nemokamos. Kitaip tokia paraiška neatitiks prioriteto ir tokiai paraiškai finansavimas skiriamas nebus.
  • Patikslinkite, kaip skaičiuojamas 70 proc. unikalių mažiau galimybių turinčių dalyvių skaičius?
  • Daugiau nei 60 proc. projekto veiklų privalo būti prieinamos mažiau galimybių turintiems asmenims (pvz. planuojate vykdyti krepšinio treniruotes, krepšinio stovyklą ir krepšinio turnyrą. Bent 2 iš 3 veiklų (pvz. krepšinio treniruotėse ir stovykloje) turi būti užtikrintas prieinamumas mažiau galimybių turintiems asmenims. Tačiau ne mažiau nei 70 proc. dalyvių privalo būti mažiau galimybių turintys asmenys ne tik nuo 60 proc. veiklų, bet ir nuo bendro visų projekto dalyvių skaičiaus.
  • Kas yra mažiau galimybių turintys asmenys?
  • Mažiau galimybių turintis asmuo – asmuo, kuris turi mažiau galimybių nei kiti asmenys, nes gyvena nepalankiomis sąlygomis ar patiria tam tikrų sunkumų, tokių kaip socialiniai, ekonominiai, išsilavinimo, kultūriniai, geografiniai sunkumai, negalia, sveikatos problemos.
  • Paraiškoje yra laukelis „Bendras fizinio aktyvumo veiklų intensyvumas“. Ką reikia nurodyti šiame laukelyje?
  • Bendras fizinio aktyvumo veiklų intensyvumas nustatomas pagal nuorodose pateiktą informaciją (įrašomas intensyvumo lygis – mažas, vidutinis, aukštas). Daugiau informacijos yra atsakyme apie veiklų intensyvumą.
  • Paraiškoje yra laukelis „Bendra fizinio aktyvumo veiklų trukmė (val.)“. Ar čia reikia nurodyti vieno projekto dalyvio veiklos trukmę ar grupės?
  • Bendrą fizinio aktyvumo veiklų trukmę (val.) reikia nurodyti kiekvienai veiklai ir kiekvienai grupei. Jeigu visų grupių trukmė bus vienoda, pakanka nurodyti vienoje eilutėje ir būtinai laukelyje „Bendras per projekto įgyvendinimo laikotarpį numatomas šios veiklos fizinio aktyvumo grupių skaičius“ nurodyti grupių skaičių. Jeigu bus tos pačios veiklos grupių, kurių fizinio aktyvumo užsiėmimų trukmė bus skirtinga, spauskite mygtuką „+Pridėti dalyvių grupę“ ir nurodykite prašomą informaciją. Pasirinkus „Vykdomos reguliarios fizinio aktyvumo pratybos“, informacija laukeliuose pildoma vienos grupės vienoms pratyboms, o ne atskirai kiekvienam dalyviui. Lentelėje „Bendra šios veiklos fizinio aktyvumo veiklų trukmė ir intensyvumas“ nurodoma susumuota visų grupių informacija.

Sąmata

  • Jeigu treneris įdarbinamas pagal paslaugų sutartį, kokį išlaidų pobūdį pasirinkti „Paslauga“ ar „Darbo užmokestis”?
  • Išlaidų pobūdį pasirenkate pagal tai, kokiomis sąlygomis asmuo įdarbintas ar bus įdarbinamas projekte. Jeigu pagal paslaugų sutartį, tada renkatės „Paslauga“, jeigu pagal darbo sutartį – „Darbo užmokestis“. Planuodami išlaidas personalui, būkite atidūs: jeigu tai yra treneris, lektorius, teisėjas, tikėtina tai bus tiesioginiai projekto veiklų vykdytojai ir jų išlaidas planuosite 1 išlaidų kategorijoje. Jeigu asmuo projekte atliks administruojančias funkcijas, pvz. finansininkas, buhalteris, projekto vadovas / koordinatorius, tokias išlaidas numatysite 4 išlaidų kategorijoje, pasirinkdami procentą ne didesnį nei 10 proc. Vis dėlto procento pasirinkimas turi būti pagrįstas skaičiavimais, kaip tai numatyta Aprašo 70.2.2.1. punkte. Atkreipkite dėmesį, kad abiem atvejais mato vienetas atlygiui apskaičiuoti bus valanda (val.). Jeigu asmuo projekte dirbtų pagal paslaugų sutartį, jam išmokamas tik atlygis, suderėtas paslaugų sutartyje. Jokie kiti mokėjimai, pvz. apgyvendinimo, maitinimo, kelionės / komandiruočių, kuro išlaidos negali būti kompensuojamos. Jeigu tokias išlaidas asmeniui, dirbančiam pagal paslaugų sutartį, numatysite sąmatoje, per ekspertinį vertinimą jos bus išbrauktos. 
  • Projekto metu ketiname įsigyti trenerių paslaugas, vykdydami apklausą ir samdydami trenerius pagal paslaugų sutartį (individuali veikla). Kaip teisingai sąmatoje nurodyti mato vienetus?
  • Projekto veiklas vykdančio paslaugų teikėjo atlyginimui iš Fondo lėšų gali būti skirta iki 15 minimalių valandinių užmokesčių per valandą dydžio suma. Atlyginimas projekte apskaičiuojamas valandomis (valandinis darbo apmokėjimo būdas).
  • Regioniniam projektui gali būti skiriama maksimali suma – 50 000 Eur. Ar tokią sumą maksimaliai gali skirti Fondas ir prie šios sumos nuosavomis lėšomis reikėtų prisidėti 10 proc.? Ar Fondas maksimaliai gali skirti 45 000 Eur., įvertinant, kad 10 proc. (5 000 Eur) yra nuosavos lėšos?
  • „16. Projektui įgyvendinti skirta Fondo lėšų suma negali būti:

16.1 NFA projektui mažesnė kaip 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) Eur, RFA projektui – 5 000 (penki tūkstančiai) Eur.

16.2. NFA projektui didesnė kaip 200 000 (du šimtai tūkstančių) Eur, RFA projektui – 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) Eur.“

  • Ar teisingai supratome, kad ilgalaikio inventoriaus galima įsigyti, bet ne daugiau nei 10 proc. nuo pirmos sąmatos lentelės? Jeigu pirmoje sąmatos lentelėje (pirmoje išlaidų kategorijoje) yra numatyta 30 000 Eur, tai ilgalaikio turto suma neturi viršyti 3 000 Eur?
  • Kaip numato Aprašas, tinkamos Fondo lėšomis finansuoti yra tos išlaidos, kurios yra būtinos projekto tikslui pasiekti: „70.1. tiesioginės projekto įgyvendinimo išlaidos: 70.1.9. projekto veikloms įgyvendinti būtino ilgalaikio turto (sporto inventoriaus ir įrangos, kurio vieneto vertė yra didesnė arba lygi 500 Eur su PVM) įsigijimo ir (arba) intelektinių produktų kūrimo išlaidoms gali būti numatoma iki 10 procentų nuo projektui planuojamų (ir patvirtintų) tiesioginių išlaidų (1 išlaidų kategorija), bet ne daugiau kaip 5 000 eurų.“ Pvz., sąmatos pirmoje išlaidų kategorijoje numatyta ir po ekspertinio vertinimo patvirtinta tiesioginių išlaidų suma 30 000 Eur, ilgalaikio turto prašoma ir patvirtinta maksimali suma (antroje išlaidų kategorijoje) tūrėtų būti 3 000 Eur. Jeigu tai būtų nacionalinis fizinio aktyvumo projektas ir prašoma bei patvirtinta tiesioginių išlaidų suma būtų 100 000 Eur, ilgalaikio turto prašoma suma (antroje išlaidų kategorijoje) galėtų būti 10 000 Eur, tačiau pagal minėtą Aprašo nuostatą maksimali suma galėtų būti 5 000 Eur.
  • Ar galime projekto sąmatoje numatyti prizus – keliones (pvz. autobusu į kaimyninę šalį). Kokią biudžeto dalį galima skirti apdovanojimams ir prizams. Ar yra maksimali prizo vertė vienam asmeniui?
  • Atkreipiame dėmesį į Aprašo V skyriuje ,,Finansavimo principai“ išdėstytus reikalavimus. Aprašo 70 p. nurodoma, kad ,,Tinkamos Fondo lėšomis finansuoti yra tos išlaidos, kurios yra būtinos projekto tikslui pasiekti”. Taip pat 71.18 p. nurodoma, kad Fondo lėšos negali būti skiriamos ,,nepagrįstai didelėms išlaidoms (projekto išlaidas vertintojas, ekspertas mažina Aprašo 47.2 p. nustatyta tvarka)“. Aprašo 70.1.7 punktas nustato, kad tinkamos finansuoti išlaidos yra ,,daiktiniai prizai, kurių vertė ne didesnė kaip 50 eurų vienam apdovanojamam asmeniui, t. y. padėkos raštai, medaliai, taurės ar kitas smulkus sportinis inventorius (daiktinių prizų vertė sumuojama vienam apdovanojamam asmeniui)“. Atitinkamai Aprašo 71.7 p. patikslina, kokiais atvejais fondo lėšos negali būti skiriamos: ,,premijoms, piniginiams ir (ar) daiktiniams prizams apmokėti (išskyrus daiktinius prizus: padėkos raštus, medalius, taures ir kitą smulkų sportinį inventorių, kurio vertė ne didesnė kaip 50 Eur vienam apdovanojamam asmeniui)“. Išlaidos prizams, kurie nepatenka į tokias kategorijas kaip medaliai, taurės, kitas smulkus sportinis inventorius ir pan., laikomos netinkamomis finansuoti.
  • Kaip vertinti sudėtinio objekto, pvz. tatamio, įsigijimą? Ar tai traktuojama kaip trumpalaikis ar ilgalaikis turtas, jeigu vieno tatamio lakšto kaina yra nuo 20 iki 200 Eur, tačiau jis susideda, tarkime, iš 100 lakštų po 100 Eur?
  • Jeigu tatamis parduodamas lakštais, ne, tarkime, kvadratiniais metrais, tuomet ir sąmatoje rašykite lakštų kiekį vienetais ir atitinkamoje išlaidų kategorijoje. Ar turtas ilgalaikis ar trumpalaikis sprendžiama ne pagal bendrą sumą sąmatos eilutėje, bet pagal vieneto kainą su PVM.
  • Regioniniam fizinio aktyvumo projektui skiriama ne daugiau 50 000 Eur. Ar ši suma su PVM ar be?
  • Aprašo 71.2 punktas nustato, kad, jeigu organizacija įtraukia PVM į atskaitą ir susigrąžina jį iš VMI, tada Fondo lėšomis PVM nebūtų kompensuojamas, vengiant dvigubo finansavimo. Jeigu deklaruojamose išlaidose PVM įtraukas (ir jis nebus atskaitytas), tuomet galima įtraukti PVM, planuojant projekto biudžetą. Tokiu atveju, atsiskaitant už patirtas išlaidas, jeigu lėšos bus pripažintos tinkamomis, bus kompensuojamas ir PVM.

Priedai

  • Kokius dokumentus reikia pateikti, įrodant, kad pareiškėjas ir / ar partneris yra neperkančioji organizacija?
  • Jeigu pareiškėjas yra neperkančioji organizacija ir po galimo Fondo lėšų gavimo netampa perkančiąja organizacija, kartu su paraiška (paraiškoje priedų skiltyje) teikiamas pareiškėjo laisva forma parengtas ir atsakingo asmens pasirašytas raštas, kuriame išdėstoma pagrindžianti informacija.