2024-05-14 blog

Olimpinių žaidynių dvasia pulsuojančiame Paryžiuje apsilankęs Mindaugas Špokas: šalys atsisako centralizuoto sportininkų rengimo

Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas lankėsi Prancūzijos Nacionalinėje sporto agentūroje ir sporto, kompetencijų ir veiklos institute (INSEP), tai pat susitiko su nacionalinio olimpinio komiteto viceprezidentu ir krepšinio federacijos vadovu. Vizito tikslas – susipažinti su šios šalies sporto sistema ir sporto organizacijų veikla bei gerąją patirtį siekti pritaikyti Lietuvoje. Į Prancūziją lygiuojasi daugelis šalių, o Paryžiaus olimpinių žaidynių šeimininkė siekia ne tik kuo geriau suorganizuoti didžiausią sporto renginį, bet ir būti tarp šešių stipriausių valstybių medalių lentelėje.

Nacionalinė sporto agentūra Prancūzijoje įkurta po ne itin sėkmingų Rio de Žaneiro olimpinių ir paralimpinių žaidynių 2017 m., siekiant daugiau savarankiškumo suteikti sporto šakų federacijomis ir pagerinti rinktinės pasirodymą olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse. Nacionalinė sporto agentūra – ir viena iš Paryžiaus žaidynių organizatorių. Su agentūros vykdančiuoju direktoriumi Frederic Sanaur ir Prancūzijos sporto, olimpinių ir parolimpinių žaidynių ministerijos atstove Olivia Laou susitikęs M. Špokas į Lietuvą parsivežė daug naudingos informacijos. Kviečiame skaityti interviu su Nacionalinės sporto agentūros direktoriumi.

Grįžote iš Paryžiaus, kuris intensyviai rengiasi olimpinėms žaidynėms, koks buvo šio vizito tikslas?

Tai seniai planuotas susitikimas. Susipažinome su Nacionalinės sporto agentūros, INSEP, nacionalinio olimpinio komiteto, sporto šakų federacijų veikla. Nacionalinė sporto agentūra Prancūzijoje įkurta po nesėkmingų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių. Pagrindinis pokytis, kad buvo suteikta autonomija sporto šakų federacijoms ir būtent federacijos yra atsakingos už pasiektus rezultatus, o Nacionalinė sporto agentūra yra atsakinga už rezultatų tikslų priežiūrą ir kontrolę.

Šalyje yra 17 regioninių sporto centrų, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas treneriams – jeigu nėra aukštos kvalifikacijos trenerio, tos sporto šakos atstovai sporto centre neberengiami. Prancūzijoje didžiausias dėmesys skiriamas 28 sporto šakoms, nes konkuruoti su pasauliu visose sporto šakose nėra pajėgi net tokia didelė valstybė.

Labai daug naudingų įžvalgų pasisėmėme iš susitikimo su INSEP direktoriumi, pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionu Babak Amir-Tahmasseb. Pasak jo, sporte labai svarbūs du dalykai – sporto šakų federacijų siekiamybė investuoti ir sportininko noras dirbti bei sportuoti dėl savęs, o ne dėl trenerio, tėvų, draugų ar miesto. Taip pat INSEP didelį dėmesį skiria sportininkų išsilavinimui, sporto mokslui ir medicinai, traumų ir narkotikų prevencijai, lyčių lygybei ir kt.

Kaip Lietuvos sporto sistema atrodo, lyginant su kur kas didesne Prancūzija?

Už rezultatus Lietuvoje nuo 2018 m. taip pat yra atsakingos sporto šakų federacijos, o sporto plėtros programoje nurodytas valstybės prioritetas ir tikslas yra medaliai. Siekiame, kad Paryžiaus olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovautų ne mažiau sportininkų nei Tokijuje. Esu įsitikinęs, kad mūsų šalies rinktinė bus tikrai didesnė. Kas dar labiau džiugina, kad po susitikimų su sporto šakų federacijomis ir atlikus rezultatų analizę matome, kad turėsime labai kokybišką rinktinę – bent 8–10 sportininkų Paryžiuje tikrai varžysis dėl pačių aukščiausių vietų. Tai rodo pasaulio ir Europos čempionatuose iškovoti medaliai. Aišku, tikruosius rezultatus matysime po Paryžiaus žaidynių, iki kurių liko mažiau nei 3 mėnesiai. Dabar federacijoms yra pats darbymetis. Po žaidynių matysime faktiškai pasiektus rezultatus ir tada, po žaidynių ir susitikimų su federacijomis, atliksime pasiektų rezultatų analizę.

Prancūzija aukšto meistriškumo sportui skiria 420 mln. Eur, 22 kartus mažesnė Lietuva – 30 mln. Paprasta skaičiuoti, kad mūsų šalyje lėšų skiriama kur kas daugiau. Diskutuojame ir su Lenkija, kuri yra 9 kartus didesnė, o aukšto meistriškumo sportui skiria 60 mln. Eur. Žinome, kokia situacija Estijoje, Latvijoje ir kitose šalyse. Dėl to galime teigti, kad Lietuvos aukšto meistriškumo sporto sistemai skiriami finansiniai resursai yra pakankami.

Kas įdomu Prancūzijoje, kad, jeigu sporto šakos federacija neįvykdo išsikeltų tikslų, procentaliai yra mažinamas jos kitų metų finansavimas. Kitas dalykas – stipendijų mokėjimas. Jeigu Prancūzijoje sportininkas per metus uždirba daugiau nei 40 tūkst. Eur, jam valstybės stipendija nėra mokama, nes stipendijos paskirtis yra pagalba sportininkui, todėl sportininkai, gaunantys kitas pajamas ir viršijantys nurodytą sumą, į stipendiją pretenduoti negali. Lietuvoje galime pasidžiaugti sulygintomis sportininkų be negalios ir sportininkų su negalia valstybės stipendijomis, jos yra net 7 lygių (didžiausia siekia daugiau nei 3 tūkst. Eur). Nuo valstybės stipendijų mokami ir mokesčiai – sveikatos draudimas, ligos, pensijų ir motinystės socialiniai draudimai.

Prancūzijoje dar kartą išgirdote patvirtinimą, kad pasaulyje valstybės eina sporto šakų federacijų savarankiškumo ir autonomijos link. Kodėl svarbus šis sporto sistemos pokytis?

Prancūzijos INSEP konsultuoja sporto sistemos tobulinimo klausimais kitas šalis. Jau 19 valstybių INSEP yra pakonsultavę, paskutinė iš jų yra Švedija. Prancūzų patarimas tokiai mažai valstybei kaip Lietuva – koncentracija ne į sporto šakas, o į atskiras sporto šakų rungtis ar komandines sporto šakas, kurių atstovai jau yra pasiekę aukštų rezultatų. Pasak Prancūzijos ekspertų, ten, kur yra geri treneriai, ten atsiranda ir talentai. Lietuva nuo pat nepriklausomybės atgavimo lengvojoje atletikoje turi labai aukštus pasiekimus metimų rungtyse. Vadinasi, turime aukštos kvalifikacijos trenerius ir stiprią sportininkų atranką. Vieninteliai lengvaatlečiai, įvykdę aukštus Paryžiaus olimpinių žaidynių normatyvus, yra 3 disko metikai. Taip pat ir plaukime – būtent keliuose stiliuose Lietuvos plaukikai ne vienerius metus pasiekia aukštus rezultatus. Dėl to reikia perimti tokių trenerių „know how“ ir perduoti kitiems treneriams, kad ir toliau būtent šiose rungtyse Lietuvos sportininkų rezultatai būtų aukščiausio lygio. Tai yra kelias, kuriuo galėtume eiti.

Lietuvoje 3–4 sporto šakų federacijos dirba tikrai puikiai ir tikimės, kad po Paryžiaus olimpinių žaidynių jos savo gerąja patirtimi pasidalins ir su kitomis federacijomis bei tai bus užkrečiamas pavyzdys.

Šiemet Nacionalinė sporto agentūra dėjo dideles pastangas, kad olimpiniais metais valstybės finansavimas Lietuvos sporto šakų federacijas pasiektų kaip niekdama anksti. Kaip tai yra svarbu sporto organizacijoms?

Dirbau plaukimo ir krepšinio federacijose, todėl iš asmeninės patirties žinau, kad valstybės lėšos sporto šakų federacijas pasiekdavo net antrame metų ketvirtyje. Būdavo labai sudėtinga, nes, tarkime, krepšinis turi ne vieną rinktinę, vyksta rinktinių langai, tai tekdavo išgyventi tik iš privačių lėšų, be to, pinigai buvo pervedami dalimis. Šiemet visos skirtos lėšos sutartis pasirašyti suskubusias federacijas pasiekė antroje sausio pusėje. Be to, kiekvieną mėnesį Nacionalinė sporto agentūra moka šios Vyriausybės nuo 2022 m. liepos padidintas valstybės stipendijas daugiau nei 200 sportininkų, už iškovotus pasaulio ir Europos čempionatų medalius skiriamos premijos operatyviai pasiekia sportininkus ir trenerius. Taip pat kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija buvo rastos tiek teisinės, tiek finansinės galimybės skirti lėšų įsigyti sportiniam inventoriui, kuris labai reikalingas, dalyvaujant olimpinės atrankos varžybose ir olimpinėse žaidynėse. Tarptautinių aukšto meistriškumo varžybų konkursas irgi paskelbtas anksčiau nei bet kada.

Artimiausiu metu Nacionalinė sporto agentūra pradės Sporto registro pilotinį projektą. Kiek svarbu Lietuvai turėti Sporto registrą?

Noriu pasidžiaugti Nacionalinės sporto agentūros ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kolektyvo įsitraukimu į Sporto registro kūrimą. 2023 m. spalį Vyriausybei patvirtinus Sporto registro nuostatus, agentūra pradėjo registro kūrimo darbus. Greitai pradėsime pilotinį projektą su keliomis šalies savivaldybėmis. Pradėsime nuo sporto infrastruktūros dalies – į registrą bus įtraukti savivaldybėse esantys sporto infrastruktūros objektai. Tai – reikšmingas pokytis, nes bus galima paprastu būdu sužinoti, kokia sporto infrastruktūra, su kokiomis sporto šakomis ir veiklomis yra šalia gyvenamosios aplinkos. Sporto registras taip pat apims ir trenerius, sportininkus, kitus svarbius statistinius duomenis. Toks įrankis būtinas Lietuvai, kad turėtume aiškius ir tikslius duomenis bei galėtume atlikti išsamią analizę ir priimti duomenimis grįstus svarbius sprendimus.