Kongrese dėl vaikų apsaugos – ir sporto sritis

Kongrese dėl vaikų apsaugos – ir sporto sritis

Vilniuje vyko ekspertų iš daugiau nei 70 valstybių kongresas dėl geresnės vaikų apsaugos. Tarp svarbių temų kaip smurto, nepriežiūros, seksualinio išnaudojimo prevencijos, nagrinėta ir vaikų apsaugos sporte tema. Ją pristatė Nacionalinės sporto agentūros Kompetencijų centro vadovė dr. Vilma Čingienė.

Tarptautinės vaikų apsaugos nuo smurto ir nepriežiūros draugijos (angl. International Society for the Prevention of Child Abuse & Neglect) kongrese ekspertai dalijosi įžvalgomis ir diskutavo apie pagalbą nukentėjusiesiems ir rizikos grupės vaikams, vaikų ir šeimų bendradarbiavimo rezultatus, tarp sektorių ir paslaugų pasiklydusių vaikų ir šeimų situaciją, skaitmeninės vaikystės realybę. Taip pat pristatyti įrodymais grįsti metodai, kurie galėtų užkirsti kelią piktnaudžiavimui, nepriežiūrai ir smurtui artimoje aplinkoje, be to, padėtų kovoti su šiomis problemomis, apžvelgtos vaikų apsaugą galinčios garantuoti švietimo ir prevencijos priemonės.

Renginyje paliesta ir vaikų apsaugos sporte tema – kaip Lietuvoje užtikrinama vaikų apsauga sporte, kokie teisiniai ir instituciniai pagrindai jau sukurti bei kokių iššūkių kyla praktikoje. Tyrimą „Vaikų teisių apsauga sporte: kritinė apžvalga, skirta geresnėms strategijoms Lietuvoje apibrėžti“ (angl. Safeguarding Children’s Rights in Sport: A critical review to define better strategies in Lithuania) pristatė Nacionalinės sporto agentūros Kompetencijų centro vadovė dr. Vilma Čingienė ir Bruno Silva iš Mykolo Romerio universiteto.

Pasak dr. V. Čingienės, tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje supratimas apie vaikų apsaugos sistemas yra menkas ir nevienodas, ypač tarp trenerių. Be to, nors treneriai ir administratoriai dalijasi gerosios praktikos pavyzdžiais, jie tebėra nenuoseklūs ir nėra sistemingai taikomi visose sporto šakose. Tyrimo metu nustatytos ir kliūtys tokios kaip ribotos mokymo galimybės, specialių apsaugos pareigų ir pranešimų teikimo sistemų trūkumai bei kultūrinis pasipriešinimas.

„Siekiant sporto bendruomenei parodyti vaikų apsaugos sporte svarbą reikalingas struktūruotas švietimas ir aiškesnis atsakomybių pasiskirstymas. Taip pat spręsti svarbius vaikų teisių apsaugos sporte klausimus padėtų  koordinuota strategija, o esamos politikos ir praktikos neatitikimą mažintų didesnė institucinė parama ir ištekliai“, – sako dr. V. Čingienė.

Tarp reikšmingą pokytį galinčių padaryti priemonių dr. V. Čingienė nurodo ir žinių dalijimąsi, įvairių priemonių taikymą (mokymai, vertinamieji seminarai, rezultatų ir poveikio tyrimai), tarpsektorinę įvairių organizacijų partnerystę, vystomus regioninius tinklus ir ženklesnį bendradarbiavimą nacionaliniu ir regioniniu lygiu.