„Įkvėpti tobulėti: užsienio praktika“. Sportas kaip investicija į visuomenės gerovę

„Įkvėpti tobulėti: užsienio praktika“. Sportas kaip investicija į visuomenės gerovę

Nacionalinė sporto agentūra pristato tyrimo apie sporto socialinę ir socioekonominę vertę išvadas. Tyrimu siekiama didinti supratimą apie sporto vaidmenį ne tik sveikatos, bet ir socialinės sanglaudos, švietimo, užimtumo, gyvenimo kokybės bei ekonomikos srityse.

Atliktas tyrimas yra 2022–2025 m. Europos Komisijos finansuoto projekto „Parama suderintos ES sporto statistikos kūrimui“ (angl. Support to the development of harmonised sport statistics in the EU)  rezultatas. Kviečiame susipažinti su jo išvadomis:

• Sporto nauda visuomenei dažnai yra nepakankamai įvertinta. Fizinio aktyvumo poveikis sveikatai yra akivaizdus, tačiau platesni jo teigiami efektai, įskaitant socialinį kapitalą (pasitikėjimas tarp žmonių, bendruomeniškumas ir pagalba vieni kitiems), subjektyvią gerovę (kaip žmogus vertina savo gyvenimo kokybę ir laimę) ir netgi poveikį darbo rinkai – dažnai lieka nematomi, nes juos sudėtinga išmatuoti pinigine išraiška. Vis dėlto yra reikalingi duomenys, kurie pagrįstų sportą traktuoti kaip vertingą investiciją į visuomenės raidą.
• Sportas yra svarbus veiksnys kuriant socialinį ryšį bendruomenėse. Dalyvavimas organizuotame sporte ar savanorystė sporto srityje stiprina bendruomeniškumo jausmą, skatina pasitikėjimą tarp žmonių ir padeda formuoti tvirtus tarpusavio santykius. Sporto organizacijos, klubai ir jų organizuojamos varžybos bei įvairūs renginiai kuria sąlygas, kuriose gimsta ir stiprėja socialinis kapitalas. Ši bendrystės forma yra vertinga tiek individui, tiek visuomenei – ji skatina įsitraukimą, solidarumą ir ilgalaikį socialinį stabilumą.
• Sportas prisideda prie žmonių subjektyvios gerovės. Sportuojantys asmenys dažniau jaučiasi laimingesni, patiria daugiau teigiamų emocijų, yra labiau patenkinti savo gyvenimu ar jaučia jo prasmę. Tyrimo rezultatai išlieka panašūs nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar gyvenamosios vietos. Vis dėlto akcentuojama, kad subjektyvios gerovės nauda ypač ryški tiems, kurie sportuoja reguliariai ar užsiima savanoryste sporto ir fizinio aktyvumo srityje.
• Ekonominiu požiūriu, sportas padeda mažinti išlaidas sveikatos apsaugos sistemai. Fizinis aktyvumas gali iki 40 procentų sumažinti diabeto riziką, iki 68 procentų – klubo lūžių, iki 48 procentų – depresijos, taip pat reikšmingai mažina demencijos ir kognityvinio nuosmukio (laipsniškas atminties, dėmesio ir mąstymo gebėjimų silpnėjimas) tikimybę. Pagerėjus fizinei ir psichinei sveikatai, žmonės rečiau serga, sumažėja pravaikštų skaičius darbe, didėja jų produktyvumas. Šios tendencijos neabejotinai kuria papildomą naudą darbo rinkai ir bendrai visuomenės ekonominei sveikatai.
• Sporto vaidmuo yra svarbus švietimo kontekste. Sportas, ypač vaikų ir jaunimo tarpe, siejamas su geresniais mokymosi pasiekimais, aukštesniu dėmesio lygiu ir didesne motyvacija mokytis. Aktyvus gyvenimo būdas skatina ne tik fizinį, bet ir kognityvinį vystymąsi (mąstymo, atminties ir mokymosi gebėjimų augimas), todėl turi būti tinkamai vertinamas kaip reikšminga švietimo politikos dalis.
• Sporto prieinamumas Europos Sąjungoje nėra tolygus. 2019 m. tik 37 procentai žemiausių pajamų gyventojų nurodė sportuojantys bent kartą per savaitę, kai tuo tarpu aukščiausių pajamų grupėje tokių asmenų buvo 55 procentai. Dalyvavimas sporto renginiuose taip pat dažniau būdingas aukštesnių pajamų asmenims – 2022 m. duomenimis, jų dalyvavimo rodikliai net dvigubai viršijo žemiausių pajamų grupės rodiklius. Tai rodo, kad egzistuoja ne tik materialinės, bet ir socialinės kliūtys dalyvauti sportinėje veikloje, o tai savo ruožtu turi įtakos tiek gyvenimo kokybei, tiek socialinių ryšių formavimuisi.
• Sporto kuriamą socialinę ir ekonominę vertę galima pamatuoti, taikant Socialinės investicijų grąžos ( Social Return on Investment, SROI) metodą. Šis metodas leidžia įvertinti tiek tiesioginius ekonominius rezultatus, tiek netiesioginę – nematerialią naudą, pavyzdžiui, subjektyvios gerovės ar socialinio kapitalo augimą. Toks požiūris padeda priimti tinkamus, įrodymais grįstus politinius sprendimus ir užtikrinti, kad investicijos į sportą būtų tikslingos ir ilgalaikės.

Pagrindinės ataskaitos išvados:

• Sportas stiprina socialinį kapitalą, skatina bendruomeniškumą ir pasitikėjimą visuomenėje.
• Reguliarus dalyvavimas sporte ar savanorystė susiję su aukštesne subjektyvia gerove.
• Sportas turi reikšmingą potencialą mažinti visuomenės sveikatos išlaidas ir didinti produktyvumą.
• Prieinamumas sportui Europos Sąjungos šalyse nevienodas – žemesnių pajamų grupės dalyvauja gerokai rečiau.
• Sportas prisideda prie aukštesnių švietimo rezultatų.
• Subjektyvios gerovės ir sporto ryšys gali būti išreikštas ekonomine verte, naudojant SROI metodą.

Siekiant didinti sporto socialinę ir socioekonominę vertę yra rekomenduojama:

1. Pritaikyti rodiklių sistemą padedančią stebėti pokyčius sporto ekonomikoje (pvz.: Nyderlandai taiko 14 rodiklių sistemą).
2. Matuoti ir vertinti sporto nelygybę.
3. Išsiaiškinti ryšį tarp švietimo ir dalyvavimo sporte.
4. Parengti politiką, skirtą sporto savanoriškos veiklos skatinimui.
5. Suderinti minimalius socialinės vertės skaičiavimus.
6. Įsteigti nuolatinę ekspertų grupę tolesniam socioekonominės vertės nagrinėjimui.

Visą tyrimo ataskaitą galite rasti čia.

Kituose skilties „Įkvėpti tobulėti: užsienio praktika“ straipsniuose tęsime apžvalgą apie šio reikšmingo projekto metu atliktus kitus du tyrimus.