„Įkvėpti tobulėti: užsienio praktika“. Savarankiškai sportuojantys yra svarbi sporto ir fizinio aktyvumo sistemos dalis

„Įkvėpti tobulėti: užsienio praktika“. Savarankiškai sportuojantys yra svarbi sporto ir fizinio aktyvumo sistemos dalis

Nacionalinės sporto agentūros Kompetencijų centras apžvelgia 2024 m. gegužės mėn. Europos Sąjungos Tarybos patvirtintą dokumentą „Dėl savarankiškai organizuoto sporto indėlio remiant aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą Europos Sąjungoje“. Šis dokumentas atliepia Lisabonos sutarties 165 straipsniui, pagal kurį Europos Sąjunga prisideda prie Europos sporto klausimų skatinimo, atsižvelgdama į specifinį sporto pobūdį, savanoriška veikla grindžiamą jo struktūrą ir socialinę bei švietimo funkciją.

2021–2024 m. Europos Sąjungos darbo plane sporto srityje ir prioritetinėje srityje „dalyvavimo sporte ir sveikatą stiprinančioje fizinėje veikloje skatinimas“, pagrindinis tikslas yra didinti „dalyvavimą sveikatą stiprinančioje fizinėje veikloje, siekiant skatinti aktyvų ir ekologišką gyvenimo būdą, socialinę sanglaudą ir aktyvų pilietiškumą“. Svarbiausia Europos Tarybos rekomendacija dėl sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo (HEPA) skatinimo visuose sektoriuose pabrėžiama fizinio aktyvumo nauda visą gyvenimą, įskaitant reguliarų sportavimą ir mankštą.

Eurobarometro tyrimas dėl sporto ir fizinio aktyvumo parodė, kad vis dar labai reikia skatinti sportą ir reguliarų fizinį aktyvumą, ypač tarp vyresnių nei 24 metų amžiaus piliečių, kurių reguliarus fizinis aktyvumas mažėja su amžiumi. Persvarstyta Europos Tarybos Europos sporto chartija, kuria siekiama sudaryti sąlygas kiekvienam asmeniui dalyvauti sporte ir ypač užtikrinti, kad kiekvienas turėtų galimybę sportuoti saugioje, patikimoje ir sveikoje aplinkoje. Europos Parlamento rezoliucija dėl integruoto požiūrio į sporto politiką didžiausią dėmesį skiria gerajam valdymui, prieinamumui ir sąžiningumui, ypač 75 punktas, kuriame valstybės narės raginamos skirti daugiau lėšų viešiesiems sporto aikštynams ir žaidimų aikštelėms atidaryti, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos užsiimti masiniu sportu. Dokumente savarankiškai organizuotas sportas pripažįstamas visų formų fizine veikla, kuri gali vykti neformalioje aplinkoje, paprastai laisvalaikiu, nesilaikant griežtų formalių sporto taisyklių ir nebūtinai varžybų forma. Ši veikla gali vykti vietinėje ir neformalioje aplinkoje, pavyzdžiui, parkuose ir kaimynystėje, taip pat sporto infrastruktūroje, individualiai arba kolektyviai, pavyzdžiui, su draugais, kolegomis ir šeimos nariais.

Europos Sąjungos gyventojai vis labiau linkę užsiimti fizine veikla įvairiose erdvėse, o tam tikru gyvenimo laikotarpiu, norėdami sportuoti ir užsiimti fizine veikla, dažniau renkasi neformalią aplinką, pavyzdžiui, parkus, kitas lauko erdves ar namus. Kas trečias suaugęs europietis neatitinka Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) fizinio aktyvumo rekomendacijų, o beveik pusė niekada nesportuoja ir nesimankština. Mažesni rodikliai yra tarp moterų, vyresnio amžiaus žmonių ir žemesnio socialinio ir ekonominio išsivystymo grupėse.

Rezultatai, susiję su sėdimu gyvenimo būdu, rodo, kad beveik 40 proc. europiečių sėdi ilgiau nei 5,5 valandos per dieną, o tarp tarnautojų, vadovų, studentų ir bedarbių šis rodiklis yra aukštesnis. Pagrindinės kliūtys sportuoti yra laiko trūkumas, motyvacijos stoka, išlaidos, sveikatos problemos ir nemėgstama varžybinė veikla. Savarankiškai organizuotas sportas taip pat gali padėti įveikti kai kurias iš šių kliūčių ir paskatinti dalyvauti sportinėje veikloje, nes suteikia vertingų dalyvavimo galimybių, susijusių su būtinu laiku, įsipareigojimais, įranga, infrastruktūra ir išlaidomis.

Savarankiškai organizuotas sportas, kartu su organizuotu sportu, taip pat gali atlikti teigiamą vaidmenį, didinant sporto praktiką ir sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą, siekiant skatinti aktyvų, sveiką ir tvarų gyvenimo būdą, taip pat socialinę sanglaudą ir aktyvų pilietiškumą. Tiek organizuotas, tiek savarankiškas sportas, turi būti laikomos viena kitą papildančiomis aktyvaus ir sveiko gyvenimo būdo rėmimo priemonėmis, turinčiomis didelį abipusės naudos potencialą.

Reikia pripažinti, kad Europoje trūksta tyrimų ir duomenų apie piliečių dalyvavimą savarankiškai organizuotame sporte. Suprantama, kad investicijos į bet kokią dalyvavimo sporte formą gali duoti teigiamą socialinę investicijų grąžą. Savarankiškai organizuotas sportas turėtų būti saugus ir prieinamas visiems aplinkoje, kurioje kiekvienas gali saugiai sportuoti, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, seksualinės orientacijos, fizinės būklės, negalios ar kilmės.

Skaitmeniniai sprendimai gali atlikti svarbų vaidmenį, didinant dalyvavimą ir skatinant fizinį aktyvumą. Jie gali būti vertinga parama sporto praktikai ir padėti valdžios institucijoms ir sporto organizacijoms geriau pažinti ir remti asmenis, užsiimančius saviveikliniu sportu.

Savarankiškai organizuotame sporte dalyvaujantys asmenys turėtų turėti galimybę naudotis tinkamomis rekomendacijomis ir informacija, kad galėtų geriau pasinaudoti turimais ištekliais ir priemonėmis, pavyzdžiui, socialine žiniasklaida ir skaitmeninėmis programomis bei priemonėmis, susijusiomis su sveikata, sportu ir fizine forma.

Dokumentas ragina ES valstybes priimti tam tikrus veiksmus sveikatos, gerovės ir socialinės įtraukties, sporto praktikos, teritorijų planavimo ir infrastruktūros, skaitmeninių sprendimų srityse. Taip pat dokumentas kviečia toliau bendradarbiauti valdžios institucijas, rengiant sporto politiką, apimančią visas sporto praktikas, įskaitant savarankiškai organizuotą sportą, ir pritaikant sporto pasiūlą prie naujausių gyvenimo būdo tendencijų ir naujų gyventojų lūkesčių. Svarbu bendradarbiauti, ieškant būdų, kaip dalytis ištekliais (patalpomis ir įranga) su sporto klubams nepriklausančiais asmenimis, kad būtų skatinamas dalyvavimas sportinėje ir fizinėje veikloje neformalioje aplinkoje. Skatinama organizuoti sporto renginius bendruomenės lygmeniu, kuriuose vyktų ir varžybos, ir pramoginė sporto veikla, taip pat skatinti savanorių trenerių ir sportininkų mentorystę savarankiškai sportuojantiems asmenims. Sporto klubai turėtų įtraukti lankstumo elementus, kad asmenys galėtų laisvai sportuoti be tvarkaraščių, užsakymų ar būtinybės priklausyti komandai, o taip pat plėtotų įvairias pramoginio sporto veiklas, siekiant įvairinti jų veiklą ir pritraukti naujų dalyvių.

Parengta pagal: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=OJ:C_202403809