„Įkvėpti tobulėti: užsienio praktika“. Nacionalinių sporto organizacijų tvarumas: nauji požiūriai

„Įkvėpti tobulėti: užsienio praktika“. Nacionalinių sporto organizacijų tvarumas: nauji požiūriai

Tvari sporto organizacija turėtų gebėti išlaikyti finansinį stabilumą, rūpintis žmonėmis, auginti sportuojančiųjų bendruomenę, siekti aukšto meistriškumo rezultatų ir kartu atsakingai vertinti savo veiklos poveikį aplinkai. Vis daugiau dėmesio tvarumui sporte skirianti Nacionalinė sporto agentūra pristato apžvalgą apie naujus požiūrius į nacionalinių sporto organizacijų tvarumą, žvelgiant per penkias tarpusavyje susijusias sritis: gerovę, planetą, žmones, dalyvavimą ir sportinį meistriškumą.

Kodėl tvarumui sporte reikia platesnio požiūrio?

Dabartinė sporto tvarumo literatūra yra pakankamai fragmentuota. Pastaruoju metu sporto tvarumo tyrimai daugiausia orientuojami į sporto ekologiją – abipusį sporto ir ekologinės aplinkos ryšį. Taip pat nagrinėjama įvairių su tvarumu susijusių reikalavimų sąveika.

Vis dėlto besiplečiančios žinios dažniausiai apima tik dalį tvarumo dimensijų, todėl lieka nepastebėti holistiniai ir daugialypiai reikalavimai. Neturėdamos holistinės sistemos, nacionalinės sporto organizacijos (NSO) rizikuoja strateginius kompromisus vertinti izoliuotai – pavyzdžiui, teikti pirmenybę aukšto meistriškumo sporto rezultatams aplinkosauginių ar socialinių rezultatų sąskaita – ir taip silpninti savo ilgalaikį gyvybingumą.

Pastaruoju metu užsienio šalių mokslininkai nagrinėja įvairias tvarumo institucines logikas. Institucinė logika – tai materialių praktikų, prielaidų, vertybių, įsitikinimų ir taisyklių modeliai, kuriais remdamiesi individai kuria ir atkuria savo materialų pragyvenimą, organizuoja laiką ir erdvę bei suteikia prasmę savo socialinei tikrovei. Kitaip tariant, tai organizavimo principų rinkinys, kuris leidžiasi pasižymi požiūriu „iš viršaus į apačią“, t. y. nuo visuomenės iki sistemos (sporto) ir iki organizacijos / individo. Taigi logikos veikia keliuose institucinės aplinkos lygmenyse.

Praktika rodo, kad įtampos organizacijose kyla siekiant suderinti ekonominius, aplinkosauginius ir socialinius tvarumo aspektus. Dalyvavimo ir sportinio meistriškumo tikslai taip pat nuolatos yra potencialiai konfliktuojančiais.

Toliau apžvalgoje pristatomos egzistuojančios 5 institucinės logikos ir jų tarpusavio ryšiai.

Gerovės logika (angl. Prosperity)

Organizacijų gyvybingumui palaikyti yra būtinas finansinis stabilumas. Dėl šios priežasties ekonominė logika įprastai yra grindžiama finansinio skaidrumo, efektyvaus išteklių naudojimo ir pajamų šaltinių diversifikavimu. Šios logikos besilaikančios organizacijos siekia gerinti finansinius rezultatus didindamos pajamas arba mažindamos sąnaudas, o tai atsispindi finansinėse ataskaitose, biudžetuose ir reglamentuose.

Nors „pelnas“ paprastai siejamas su grąža akcininkams, sporte, ypač NSO, jis dažnai reiškia perteklinių lėšų sukūrimą ir jų reinvestavimą į sporto šaką. Taigi gerovės logika orientuoja NSO į finansinį gyvybingumą, kad organizacijos išliktų mokios ir galėtų kurti vertę suinteresuotosioms grupėms.

Tvarumo reikalavimų požiūriu gerovė kyla iš išorinių pagrįstu pasitikėjimu reikalavimų ir finansuotojų lūkesčių, kurie dažnai siejami su dalyvavimo arba sportinių rezultatų rodikliais. Pavyzdžiui, NSO sukaupusios pakankamai lėšų tampa mažiau priklausomomis tiek nuo dalyvavimo, tiek nuo sportinių rezultatų, tiek nuo finansavimo agentūrų.

Planetos logika (angl. Planet)

Akademinė sporto ekologijos sritis suteikia konceptualių priemonių planetos poveikiui vertinti, tačiau pati logika įtvirtinta platesnėse valstybės ir bendruomenės lygmens visuomeninėse logikose. Sporto lygmeniu jos pasireiškia kaip išorinis spaudimas rūpintis aplinka ir siekti anglies dioksido neutralumo. NSO tvarumo reikalavimai kyla iš pasaulinių judėjimų, tokių kaip Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija, siekianti panaudoti sporto galią klimato kaitai spręsti ir tvaresnei bei atsparesnei ateičiai kurti. Organizacijos lygmeniu, pavyzdžiui, vyksta rungtynių atšaukimai ir taip jau perkrautuose sporto kalendoriuose, kurie riboja NSO veiklos pajėgumus.

Planetos logika apima neigiamo poveikio ekologinei aplinkai mažinimą, NSO sporto veiklų apsaugą nuo besikeičiančios aplinkos iki gamtos išteklių išsaugojimo būsimoms kartoms. Praktikoje tai pasireiškia per NSO viešųjų pirkimų politiką, išteklių valdymo procedūras ir aplinkosauginės atskaitomybės reikalavimus.

Žmonių logika (angl. People)

Žmonių logika pabrėžia organizacijų vaidmenį kuriant teigiamą poveikį visuomenei ir suinteresuotosioms grupėms. Ji apima darbuotojų ir savanorių gerovę, žmogaus teises, bendruomenių įtraukimą ir etišką veiklos praktiką. Daugelyje pelno nesiekiančių ir viešąją vertę kuriančių sporto organizacijų žmonių logika akcentuoja įtrauktį ir sąžiningą žaidimą, įskaitant marginalizuotas grupes. Viešąją vertę kuriančios NSO gali būti lyginamos su socialinėmis įmonėmis, siekiančiomis mažinti socialines problemas.

Vis dėlto socialinė, arba žmonių, logika konceptualiai skiriasi nuo dalyvavimo logikos. Vyrų ir moterų dalyvavimo skirtingose sporto šakose skiriasi. NSO turėtų keisti istoriškai įsitvirtinusias materialias praktikas, palankias esamiems dalyviams, ir pereiti prie praktikų, skirtų naujoms auditorijoms, kurios anksčiau turėjo menkas galimybes arba visai negalėjo dalyvauti sporte. Vis dėlto kartais NSO panaudoja daugiau išteklių, siekdamos pritraukti naujas ir nepakankamai atstovaujamas dalyvių grupes, nei dirbdamos su jau esamomis grupėmis.

Nepaisant šių įtampų, sporto tvarumo pagrindą sudaro principas, kad su žmonėmis elgiamasi tinkamai ir jie mato save atstovaujamus sporte. Žmonių logikos reikalavimai kyla tiek iš NSO teisinių pareigų užtikrinti dalyvių saugumą, tiek ir iš vykdomos išorės finansavimo politikos.

Dalyvavimo logika (angl. Participation)

Dalyvavimo logika yra organizavimo principas, kuriuo buvo grindžiamas daugelio NSO steigimas: plėtoti sporto šaką ir skatinti daugiau žmonių joje dalyvauti. Vienas pagrindinių šios misijos elementų buvo taisyklių ir reglamentų sukūrimas. Poreikis didinti ir palaikyti dalyvavimą išlieka daugelio NSO misija. Toks požiūris apibūdintas kaip „sportas dėl paties sporto“. Šiandien dalyvavimo logiką dažnai skatina rinkos visuomeninė logika, o ne istoriškai vyravusi bendruomenės ar šeimos logika: išorinis finansavimas ir atitinkamas spaudimas susiejami su dalyvių skaičiumi. Dėl šios priežasties „sportas dėl paties sporto“ virsta „dalyvavimu dėl dalyvių skaičiaus“.

Tvarumo logikų erdvėje dalyvavimo logika gali būti siejama su platesniu įsipareigojimu socialinei gerovei, sportą naudojant kaip priemonę visuomeniniam gėriui kurti, t. y. su žmonių logika. Vis dėlto žmonių logika susijusi su į žmogų orientuotomis vertybėmis, o dalyvavimo logika – su masto, pasiekiamumo ir rinkos dalies didinimu. Dalyvavimo logika gali pasireikšti NSO strateginiais atsakais į naujų sporto formatų keliamą grėsmę siekiant išsaugoti rinkos dalį. Pavyzdžiui, Tarptautinės gimnastikos federacijos (FIG) bandymas „globalizuoti per galią“ (grobalisation) parkūrą arba teniso ir padėlio federacijų santykiai skirtingose šalyse.

Vertinant dalyvavimo logiką akivaizdu, kad NSO, nesugebančios sukurti tvirtos ir tvarios dalyvių bazės bei išlaikyti savo rinkos dalies, iš esmės kelia pavojų ilgalaikiam pačios sporto šakos, o kartu ir organizacijos, gyvybingumui. Tai ypač svarbu dėl priklausomybės nuo išorinio finansavimo. Dalyvavimo logikos veikiamų NSO sėkmė dažnai vertinama pagal dalyvavimo rodiklius ir demografinį pasiekiamumą, istoriškai šiuos rodiklius atskiriant nuo kitų veiksnių.

Sportinio meistriškumo logika (angl. Performance)

Sportinio meistriškumo logika teikia pirmenybę sportiniam meistriškumui ir konkurencijai. Ji skatina NSO ugdyti elitinius talentus, siekti prizinių vietų ir įgyti konkurencinį pranašumą. Šiai logikai būdingas ryškus dėmesys rezultatams ir tokiems veiklos rodikliams kaip vieta lygoje ar  iškovoti medaliai. Pagrindinės su ja susijusios veiklos apima talentų nustatymą ir ugdymą, talentų rengimo modelių kūrimą, aukšto meistriškumo sportininkų aprūpinimą trenerių ir sporto mokslo pagalba, prieigą prie pažangiausių mokslinių technologijų, treniruočių ir varžybų infrastruktūros.

NSO, kurioms vadovauja sportinio meistriškumo logika, ypač svarbūs tokie rodikliai kaip tarptautinių finalų dalyvių ir prizinių vietų skaičius. Ši logika dažnai reikalauja reikšmingo strateginio išteklių paskirstymo, kad nedidelei atrinktų sportininkų grupei būtų sukurta aukšto meistriškumo aplinka, leidžianti maksimaliai atskleisti potencialą.

Pavyzdžiui, „UK Sport“ tik neseniai atsisakė „jokių kompromisų“ požiūrio ir pasirinko strategiją „laimėti tinkamai“ (angl. winning well), o tai rodo didėjančią žmonių logikos svarbą. Vis   daugiau dėmesio skiriama siekiui kurti tvaresnę ir saugesnę sporto aplinką, o ypatingai akcentuojant sportininkų psichikos sveikatos svarbą elitiniame sporte.

Apžvelgus institucines logikas, galima daryti išvadą, kad jos iš prigimties yra tarpusavyje susijusios: jos nuolat veikia ir formuoja dinamišką NSO aplinką. Todėl NSO turi kritiškai pripažinti, kad atsakas į vieną ar kelias dominuojančias logikas tiesiogiai veikia atsaką į kitas logikas. Iki šiol nėra atlikta išsamių tyrimų, kaip skirtingos NSO vienu metu ir nevienodai reaguoja į visas penkias tvarumo logikas.

Parengta pagal mokslinį straipsnį: Dowling, M., Thurston, A., Dickenson, P., & Downward, P. (2026). Sustainability of National Sport Organisations: a 5Ps conceptual framework. Managing Sport and Leisure, 1–19.