Įkvėpti tobulėti: užsienio praktika. Europos sporto modelis – pagrindas įgyvendinant Europos Komisijos darbo planą sporto srityje (2 dalis)

Įkvėpti tobulėti: užsienio praktika. Europos sporto modelis – pagrindas įgyvendinant Europos Komisijos darbo planą sporto srityje (2 dalis)

Nacionalinės sporto agentūra tęsia trijų dalių informaciją apie Europos sporto modelio ypatumus. Pirmoje dalyje buvo apžvelgti pagrindiniai Europos sporto modelio ypatumai ir tobulintinos sritys. Šioje, antroje dalyje, pristatomos pagrindinės Europos sporto modelio kaitai darančios tendencijos – savanoriškos veiklos sporte mažėjimas, sporto šakų federacijų pajėgumų mažėjimas ir didėjantys visuomenės lūkesčiai sportui  lygybės, tvarumo ir dalyvavimo užtikrinimo aspektais.

Pagrindinės tendencijos, darančios įtaką Europos sporto modeliui

Internacionalizavimas ir komercializavimas. Europos sporto internacionalizavimo ir komercializavimo augimas paprastai vertinamas teigiamai, jeigu jis atitinka Europos sporto modelio vertybes. Vis dėlto nerimaujama, kad į pelną orientuotas požiūris gali pakenkti modeliui. Kai kurioms sporto šakoms didesnės pajamos yra naudingos, o kitos – susiduria su iššūkiais, pavyzdžiui, turto koncentracija tarp elitinių klubų. Dėl komercializavimo gali kilti tokių problemų kaip dopingas ir susitarimai dėl rungtynių rezultatų, tai gali pakenkti sporto valdymo institucijų autonomijai. Be to, internacionalizavimas plečia pasaulinę auditoriją, pritraukia platesnį žiniasklaidos dėmesį ir padidina tarptautinių kompanijų investicijas, o tai dar labiau apsunkina situaciją. Derindamos komercinius tikslus ir visuomenines funkcijas, sporto organizacijos ir toliau susiduria su iššūkiais, nes tenka spręsti šias sudėtingas problemas.

Kai kuriose sporto šakose komercializacijos nauda pastebima. Pavyzdžiui, tinklinyje, kur didesnės pajamos padėjo sustiprinti tarptautinės federacijos solidarumo principo įgyvendinimą. Vis dėlto kai kuriose populiariose komandinėse sporto šakose, pavyzdžiui, futbole, regbyje, krepšinyje kai kuriose šalyse esama įrodymų, kad komercializacija skatina didesnę turto koncentraciją mažesnėje elitinių klubų ir jų rėmėjų grupėje. Grėsmė kyla tuomet, kai savininkai ir investuotojai vadovaujasi vien pelno motyvu.

Dvigubas sporto valdymo institucijų vaidmuo pripažįstamas kaip Europos teisėje ir politikoje įtvirtintas principas, atitinkantis sporto autonomiją ir išpildantis ypatingą vaidmenį. Suinteresuotosios grupės sutaria, kad dvejopas valdymo institucijų vaidmuo yra Europos sporto modelio, užtikrinančio sporto platesnes socialines ir visuomenines funkcijas, pagrindas. Pabrėžiama svarba vengti interesų konfliktų. Sporto organizacijos deda vis daugiau pastangų, sprendžiant gerojo valdymo ir sąžiningumo klausimus, tačiau joms kyla sunkumų, derinant komercinius ir tokius tikslus kaip sąžiningų ir atvirų varžybų užtikrinimas ir solidarumo principo įgyvendinimas.

Pajamų perskirstymas iš elitinio į paprastą sportą. Daugelis suinteresuotųjų grupių nerimauja, kad kai kuriose sporto šakose komercializacija kenkia Europos sporto modelyje įtvirtintam solidarumo principui ir lemia neteisingą išteklių paskirstymą tarp elitinio ir pagrindų (angl. grassroot) sporto. Pajamų perskirstymo mechanizmai aukščiausio lygio ir uždarose varžybose iš esmės nepadeda atsverti didelio didžiausių klubų ir lygų ekonominio pranašumo, o taip pat neleidžia veiksmingai perskirstyti pajamų, skirtų talentų ugdymui ir sporto plėtrai žemesnio lygio varžybose. Sporto šakose egzistuoja įvairūs pajamų perskirstymo mechanizmai, padedantys palaikyti žemiausią sporto lygį, tačiau ne visi jie užtikrina pakankamą finansinę paramą žemiausiam sporto lygiui. Dėl to kai kuriose sporto šakose valdžios institucijų vaidmuo yra labai svarbus, finansuojant atitinkamų sporto šakų plėtrą mėgėjišku ar masiniu lygmeniu.

Uždarų varžybų struktūrų kūrimas. Dėl didėjančios sporto komercializacijos ir turto koncentracijos tam tikrose sporto šakose didėja spaudimas sėkmingiausiems klubams rinktis uždaras varžybų struktūras. Vyrauja nuomonė, kad, pašalinus finansinę iškritimo į žemesnę lygą riziką, uždarose lygose rungtyniaujantys klubai gali būti patrauklesni potencialiems rėmėjams ir investuotojams. Vis dėlto uždarose varžybose mažiau tikėtina galimybė sukurti solidarumo mechanizmus, o tai kelia susirūpinimą, kad komercinių renginių organizatoriai pelnosi iš sporto federacijų investicijų į talentų ugdymą ir kartu didina atotrūkį nuo komandų, kurios nerungtyniauja uždarose lygose. Sporto federacijų galimybės naudotis savo autonomija ir bausti neasocijuotų renginių dalyvius formavosi pagal ES konkurencijos teisę. Kai kurių sporto šakų organizacijos ir privatūs organizatoriai rado būdų, kaip bendradarbiauti, akivaizdžiai nesukeliant pavojaus bendros ekosistemos vientisumui ir sporto šakų plėtrai. Akivaizdu, kad privačiai organizuojamų varžybų tendencija ateityje stiprės. Bus svarbus privačių renginių organizatorių ir sporto organizacijų bendradarbiavimas tam tikrais atvejais, siekiant išsaugoti sporto šakų ir varžybų vientisumą, išlaikyti sveiką vystymosi ir solidarumo pagrindą, įskaitant pagrindų sporto (angl. grassroot) ir elitinio sporto sąsajas.

Gerojo valdymo patirties plėtra. Vis aktualesnė ir svarbesnė tampa gerojo valdymo patirtis, kurią pristato ir įgyvendina sporto organizacijos ir valdymo organai, siekiant laikytis gerojo valdymo principų kaip svarbaus Europos sporto modelio ypatumo. Pastaruoju metu sporto valdymo institucijos nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais deda vis daugiau pastangų didinti skaidrumą ir atskaitomybę, priimdamos naujus elgesio kodeksus arba nustatydamos pagrindinių renkamų pareigų valdymo institucijose kadencijų ribojimus. Reikalingos didesnės pastangos, siekiant didinti sporto valdymo institucijų skaidrumą ir atskaitomybę, taip pat didinti sportininkų, moterų ir mažų sporto organizacijų dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose. Vis labiau tampa svarbu užtikrinti žaidimo sąžiningumą (t. y. kovoti su neteisėtomis lažybomis, korupcija ir pan.) ir sportininkų sąžiningumą (t. y. kovoti su dopingu, užtikrinti sportininkų gerovę). Tam reikalinga užtikrinti lyčių pusiausvyrą vadovaujančiose ar vykdomosiose pareigose, tinkamą sportininkų ir mažesnių federacijų ar šalių atstovavimą sporto valdymo organuose. Gerą valdymo struktūrą, skaidrumą ir reprezentatyvumą turi užtikrinti suinteresuotųjų grupių atstovai, bendradarbiaujantys su valdžios institucijomis.

Savanorystės tendencijos. Reikia pripažinti, kad sporto savanorių skaičius daugelyje sporto šakų ir daugelyje valstybių narių mažėja. Keičiasi savanorio vaidmuo, nes savanoriška veikla yra suvokiama kaip veikianti visais lygmenimis. Be to, įvairiose sporto šakose ir valstybėse narėse savanorių demografinė sudėtis taip pat gali būti skirtinga ir nuolat kintanti. Savanoriškos veiklos tendencijos daro poveikį sporto struktūrai ir pagrindų sporto (angl. grassroot) tvarumui. Šios tendencijos gali pakenkti Europos sporto modeliui. Didėjantis spaudimas įgyvendinti gerojo valdymo procesus ir standartus sporte taip pat yra galima kliūtis pritraukti atsidavusius ir pasiryžusius savanorius. Siekiant kovoti su mažėjančiu sporto savanorių skaičiumi, savanoriai turėtų būti skatinami, socialiai stimuliuojami, šviečiama apie jų darbo svarbą. Taip pat savanoriams turėtų būti organizuojami mokymai ir suteikiamos įgūdžių tobulinimo galimybės bei kompensacinės išmokos.

Sporto įpročiai. Per pastaruosius 2–3 dešimtmečius sporto įpročiai keičiasi – nuo dalyvavimo klubuose ir komandinėse sporto šakose pereinama prie dalyvavimo neformalioje aplinkoje. Viešojo finansavimo ir išteklių trūkumas buvo svarbus veiksnys, lėmęs tam tikrų piliečių sporto įpročių kaitą. COVID-19 pandemija taip pat turėjo įtakos gyventojų sporto ir fizinio aktyvumo elgsenai, tai tam tikromis išimtimis sustiprino individualaus ir neformalaus sporto tendencijas. Šios tendencijos neabejotinai turi įtakos narystei klubuose, sporto piramidėms ir sporto organizacijų raidai tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmenimis, o taip pat reiškia nutolimą nuo Europos sporto modelio. Sporto federacijoms ir klubams tenka svarbus vaidmuo, užtikrinant dalyvavimą sporte. Atsižvelgiant į besikeičiančias piliečių įpročių ir pomėgių sportuoti tendencijas, į Europos sporto modelį gali tekti įtraukti ir kitas iniciatyvas, kurios vykdomos už tradicinių sporto struktūrų ribų.

Kiti svarbūs pokyčiai. Lygybė, įtrauktis ir įvairovė, tvarumas ir skaitmeninimas taip pat daro įtaką tradiciniam Europos sporto modeliui, tai keičia jo valdymo struktūrą, politiką, veiklą ir projektus. Nors sporto organizacijų ketinimai ir pažanga, įgyvendinant tendencijas įvairiose sporto šakose ir šalyse skiriasi, tikėtina jos greičiausiai išliks labai svarbios visų sporto šakų vystymosi darbotvarkėse. Sporto organizacijos palaipsniui pereina prie didesnio moterų dalyvavimo ir valdymo atstovavimo, tampa tvaresnės ir geba pasinaudoti skaitmeninimo galimybėmis.