Gerojo valdymo principų įgyvendinimas sporto federacijose: 2025 m. apžvalga
Gerojo valdymo principų įgyvendinimas sporto federacijose: 2025 m. apžvalga
Nacionalinės sporto agentūros Kompetencijų centras apžvelgė 16 gerojo valdymo principų (GVP) įgyvendinimo situaciją valstybės finansavimą gaunančiose sporto šakų federacijose ir organizacijose. Analizė atskleidė, kad principų diegimas tampa vis svarbesnis siekiant ilgalaikio sporto organizacijos augimo.
Tyrimas atliktas remiantis sporto programų finansavimo vertinimo duomenimis ir analizuojant sporto šakų federacijų ir organizacijų pateiktus 2025 m. gerojo valdymo principų rodiklius. Nagrinėta, kokia yra vieno GVP principo vertė skirtingose sporto šakų grupėse, kokia GVP svarba administraciniame finansavime ir kuriose srityse dar reikia pokyčių.
„Gerojo valdymo principai sporte vis dažniau suvokiami ne kaip formalus reikalavimų sąrašas ar techninė paraiškų dalis, bet kaip bendras susitarimas dėl to, kaip turėtų veikti šiuolaikinė sporto organizacija – skaidriai, atsakingai ir orientuotai į bendruomenės lūkesčius. 2025 m. duomenys leidžia pažvelgti į šių principų taikymo situaciją sistemiškai ir įvertinti ne tik skaičius, bet ir jų reikšmę visai sporto bendruomenei“, – sako Kompetencijų centro vadovė dr. Vilma Čingienė.
Administracinis finansavimas: struktūra ir GVP vieta
Nacionalinė sporto agentūra 2026 m. paskirstė valstybės biudžeto lėšas sporto šakų federacijų ir organizacijų sporto programoms finansuoti. Nuo bendros šio finansavimo sumos 10 proc. yra skiriama už federacijų ir organizacijų administracinę veiklą. Kompetencijų centras, įvertinęs finansavimo vertinimo duomenis, apskaičiavo, kad tai sudaro daugiau nei 1,8 mln. Eur.
Administracinis finansavimas susideda iš dviejų dalių: administravimo 1 dalies (60 proc., 1,1 mln. Eur) ir administravimo 2 dalies (40 proc., 729 tūkst. Eur). Būtent antroji administravimo dalis apima GVP diegimo vertinimą.
Skirtinga finansinė reikšmė sporto šakų grupėse
2025 m. duomenys aiškiai parodo, kad priklausomai nuo sporto šakų grupės skiriasi GVP reikšmė ir finansinė išraiška. Vieno GVP principo vertė strateginėse sporto šakose siekia apie 1 430 Eur, kitose olimpinėse sporto šakose – apie 1 192 Eur, o neolimpinėse sporto šakose – apie 183 Eur.
Be to, vertinant atskirų federacijų rezultatus, pastebima, kad net įgyvendinus didžiąją dalį GVP, jų finansinė dalis bendrame administracijos vertinime išlieka nedidelė. Pavyzdžiui, asociacijos „Lietuvos krepšinis“ ir Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos GVP dalis bendrame administracijos vertinime sudaro atitinkamai tik 7 proc. ir 9 proc., nors abi organizacijos yra įgyvendinusios net 14 iš 16 gerojo valdymo principų.
Šią disproporciją paaiškina administravimo 1 dalies įtaka. Asociacija „Lietuvos krepšinis“ didelę administracinio finansavimo dalį gavo dėl reikšmingos privačios paramos. Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos administravimo 1 dalį daugiau nei 200 tūkst. Eur padidino surengtas pasaulio suaugusiųjų čempionatas.
Vis dėlto yra ir atvejų, kai organizacijose gerojo valdymo principai turi lemiamą reikšmę bendrame administracijos vertinime. Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijoje, Lietuvos bokso federacijoje ir Lietuvos sunkiosios atletikos federacijoje GVP dalis bendrame administracijos finansavime sudaro daugiau nei 80 proc. Tai rodo visiškai kitokį kai kurių organizacijų veiklos turinio ir veiklos administravimo santykį.
Vertybinis aspektas: sprendimai, grindžiami ne vien finansais
Neolimpinių sporto šakų grupės analizė rodo, kad kai kurios federacijos GVP diegia ne dėl finansinės paskatos, o dėl vidinio įsipareigojimo skaidriam valdymui. Neolimpinėse sporto šakose vieno GVP finansinė vertė siekia tik apie 183 Eur, todėl, net įgyvendinus visus 16 principų, finansinė nauda federacijai nėra reikšminga, o olimpinė sporto šaka, įgyvendinusi vos kelis principus, gali gauti panašaus dydžio GVP finansinę dalį.
2025 m. visus 16 GVP neolimpinių sporto šakų grupėje įgyvendino Lietuvos orientavimosi sporto federacija bei Lietuvos vandens slidininkų ir vandenlentininkų federacija.
„Šis skirtumas leidžia daryti aiškią išvadą, kad minėtais atvejais GVP diegiami ne dėl finansinės paskatos, o dėl suvokimo, kad skaidrus ir atsakingas valdymas yra organizacijos vertybės savaime. Tokie pavyzdžiai ypač svarbūs, nes parodo, kad GVP įgyvendinimas nėra vien tik priemonė gauti papildomų lėšų. Tai atskleidžia tikrąją jų paskirtį ir ilgalaikę naudą tiek pačiai organizacijai, tiek šalies sporto sistemai“, – įžvalgomis dalijasi dr. V. Čingienė.
Lyderiai ir augimo galimybės
Olimpinių sporto šakų grupėje 2025 m. visus 16 gerojo valdymo principų įgyvendino Lietuvos fechtavimo federacija, neolimpinių sporto šakų grupėje – Lietuvos orientavimosi sporto federacija bei Lietuvos vandens slidininkų ir vandenlentininkų federacija. Taip pat išsiskiria ir organizacijos, kurioms GVP sudaro itin reikšmingą administracinio finansavimo dalį. Pozityvus pavyzdys yra Lietuvos skvošo asociacija – ji valstybės finansavimą gavo pirmą kartą, o GVP dalis jos administraciniame finansavime siekia net 96 proc. Lietuvos kerlingo asociacijoje GVP finansinė dalis sudaro 86 proc. Pasak dr. V. Čingienės, šie pavyzdžiai rodo kryptingą tiek valdymo kokybės ir struktūros vystymą, tiek sąmoningą pasirinkimą stiprinti organizacijų veiklą per GVP diegimą.
Vertinant visų sporto federacijų ir organizacijų GVP įgyvendinimo lygį, žemiausiai įgyvendinti išlieka du principai: jaunų asmenų (iki 35 metų) dalyvavimas valdymo organuose ir lyčių balansas, kai abiejų lyčių atstovai sudaro ne mažiau kaip 40 proc. valdymo organų sudėties. Tarp strateginių sporto šakų taip pat žemai įgyvendintas aukšto meistriškumo sportininkų ar jų atstovų dalyvavimas valdymo organuose. Šis principas yra įgyvendintas tik 8 iš 12 strateginių sporto šakų federacijose. Tačiau kitose olimpinėse sporto šakose šis principas įgyvendintas ženkliai aukščiau – 23 iš 27, neolimpinėse sporto šakose – 22 iš 28.
„Akivaizdu, kad GVP sporte yra nuoseklus procesas. 2025 m. duomenys aiškiai parodo, kad gerojo valdymo principai sporte nėra vien finansinis instrumentas ar kontrolės mechanizmas. Tai bendras susitarimas dėl to, kaip turėtų veikti moderni sporto organizacija – skaidriai, atsakingai ir orientuojantis į žmones. Šių metų rezultatai nėra atsitiktiniai – jie atspindi palaipsniui augantį sporto federacijų sąmoningumą ir vis didesnį supratimą, kad GVP yra ilgalaikė investicija į organizacijos patikimumą, reputaciją ir visuomenės pasitikėjimą. GVP turėtų tapti ne tik formaliu reikalavimu, bet realiu pokyčio įrankiu, stiprinančiu visą šalies sporto ir fizinio aktyvumo sistemą, skatinančiu dialogą ir kuriančiu pagrindą ilgalaikiam pasitikėjimui tarp sporto bendruomenės, valstybės ir visuomenės“, – apibendrino dr. V. Čingienė.
Kompetencijų centras GVP įgyvendinimą vertina sporto šakų federacijose ir organizacijose trejus metus iš eilės.