Tyrimas atskleidė sporto organizacijų valdymo stipriąsias ir silpnąsias sritis
Tyrimas atskleidė sporto organizacijų valdymo stipriąsias ir silpnąsias sritis
Nacionalinės sporto agentūros Kompetencijų centras atliko gerojo valdymo principų (GVP) įgyvendinimo analizę 57 valstybės finansavimą gaunančiose sporto šakų federacijose ir organizacijose. Tyrimas atskleidė, kurie principų rodikliai jau yra įtvirtinti organizacijų veikloje, taip pat sritis, kurioms vis dar reikia skirti didesnį dėmesį ir išryškino strategines kryptis tolesniam organizacijų veiklos tobulinimui.
Tyrimas atliktas remiantis Aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo vertinimo duomenimis, analizuojant sporto šakų federacijų ir organizacijų pateiktus 2025 m. gerojo valdymo principų rodiklius. Kompetencijų centras įvertino, kiek iš 16 vertinamų principų yra įgyvendinusi kiekviena valstybės biudžeto lėšomis finansuojama organizacija.
„Akivaizdu, kad gerojo valdymo principų diegimas Lietuvos sporto sistemoje įsibėgėja, o organizacijos vis labiau supranta jų reikšmę ne tik kaip finansavimo sąlygą, bet ir kaip veiklos kokybės standartą. Dabar svarbiausias uždavinys yra stiprinti šių principų įgyvendinimą praktikoje, kad jie būtų ne tik formaliai dokumentuojami, bet ir realiai padėtų organizacijoms tobulėti, stiprinti valdymo procesus ir nuosekliai įgyvendinti numatytus tikslus“, – sako Kompetencijų centro vedėja dr. Vilma Čingienė.
Stipriausiai įgyvendinti rodikliai
Tyrimo rezultatai rodo aiškias tendencijas, kad skaidrumo principai, susiję su sporto organizacijų valdymo organų įvairių dokumentų viešinimu, yra stipriai įgyvendinti.
Visos 12 strateginių sporto šakų federacijų ir organizacijų ir beveik 90 proc. kitų olimpinių sporto šakų organizacijų skelbia visuotinių narių susirinkimų protokolus savo interneto svetainėse. Stiprų skaidrumo principo įgyvendinimą rodo ir tai, kad beveik 90 proc. organizacijų skelbia visų kolegialių organų susirinkimų protokolus. Aukštą finansinio skaidrumo lygį atkleidžia, kad beveik 80 proc. organizacijų interneto svetainėse viešina paskutinių 3 metų finansinių ataskaitų rinkinius.
Per paskutinius 12 mėnesių daugiau nei 80 proc. tyrime dalyvavusių sporto organizacijų surengė ne mažiau kaip 4 kolegialių valdymo organų posėdžius, todėl galima daryti prielaidą, kad aktyvus sprendimų priėmimo procesas tinkamai plėtojamas.
Silpniausiai įgyvendinti rodikliai
Sporto organizacijos viešai skelbia įvairius veiklos dokumentus, tačiau atlikto tyrimo rezultatai atskleidžia valdymo organų narių kompetencijų ir funkcijų sričių spragas. Taip pat stokojama platesnio socialinės atsakomybės ir etikos bei prevencinių priemonių diegimo.
Didžiausia problema, kad mažiau nei pusė (45 proc.) organizacijų yra aiškiai apibrėžusios savo valdymo narių kompetencijas ir funkcijas. Be to, apie 35 proc. organizacijų nėra įdiegę interesų konfliktų valdymo procedūrų. Šie rezultatai atskleidžia, kad organizacijose reikalinga tobulinti valdymo modelį. Interesų konfliktų valdymas nėra pakankamai dokumentuotas ir vis dar trūksta aiškumo organizacijų skaidrumo ir etikos reglamentavime.
Mažiau nei pusė (46 proc.) organizacijų turi oficialiai patvirtintas kovos su diskriminacija taisykles, seksualinio priekabiavimo nuostatas ar taisykles – apie 60 proc. organizacijų. Vos penktadalio organizacijų valdymo organuose yra pasiekta lyčių lygybė.
Pasaulyje vis svarbesnį vaidmenį įgaunančių tvarumo ir aplinkosaugos iniciatyvų taikymas Lietuvos sporto organizacijose taip pat nėra stiprus – apie 60 proc. plėtoja veiklas, susijusias su šia sritimi.
Reikšmingi skirtumai tarp sporto šakų organizacijų
Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad strateginės, olimpinės ir neolimpinės sporto šakų federacijos ir organizacijos gerojo valdymo principus įgyvendina skirtingai.
Strateginių sporto šakų organizacijos rodiklius įgyvendina nuosekliausiai ir beveik visose srityse jų rodikliai yra aukščiausi. Gerojo valdymo principų įgyvendinimo praktikoje nuo strateginių sporto šakų nedaug atsilieka ir kitų olimpinių sporto šakų organizacijos, tačiau etikos ir socialinės atsakomybės srityse jų rodikliai yra daug žemesni. Neolimpinių sporto šakų organizacijose pastebimas didžiausias atotrūkis nuo strateginių sporto šakų – vidutinis gerojo valdymo principų rodiklių įgyvendinimas jose yra apie 15–20 proc. žemesnis.