Tinklalaidė „Įkvėpti judėti“ – LRT radiotekoje ir mediatekoje

Tinklalaidė „Įkvėpti judėti“ – LRT radiotekoje ir mediatekoje

Įkvepiančios geriausių Lietuvos sportininkų, jaunųjų talentų, trenerių istorijos. Gilūs ir atviri pokalbiai apie pergalės kainą, didžiausias karjeros duobes ir šlovės skonį. Nacionalinės sporto agentūros tinklalaidė „Įkvėpti judėti“ pradeda antrą sezoną ir nuo šiol ją bus galima rasti LRT radiotekoje ir mediatekoje. Pirmieji herojai – irkluotoja Viktorija Senkutė ir baidarininkas Simonas Maldonis.

Irkluotoja V. Senkutė ir baidarininkas S. Maldonis vos kelių savaičių skirtumu skirtingose sporto šakose iškovojo olimpinius kelialapius Lietuvai. V. Senkutė pirmą kartą per nepriklausomos šalies istoriją prasibrovė į pasaulio irklavimo čempionato moterų vienviečių valčių A finalą ir taip pat iškovojo Lietuvai olimpinį kelialapį.

Prieš tai S. Maldonis pasaulio kanojų ir baidarių irklavimo čempionate su dar 3 baidarininkais iškovojo olimpinį kelialapį šaliai keturviečių baidarių 500 m finale. Įdomiausia yra tai, kad abu šie sportininkai matė vienas kito kelią olimpinės svajonės link – jie jau 5 metai yra pora.

Pirmosioms olimpinėms žaidynėms besirengiantys sportininkai tinklalaidėje „Įkvėpti judėti“ papasakoja apie vienas kito palaikymą, sunkiausius karjeros momentus, ilgus metus buvimo labiau tituluotų kolegų šešėlyje ir saldžią „išlaukimo“ akimirką.

Matau, švytite abu! Neseniai grįžote iš Kroatijos. Ar toks planas ir buvo – abu iškovojate olimpinius kelialapius ir lekiate atostogauti?

Simonas: Taip, planas toks ir buvo. Kiekvienais metais po pagrindinių startų – pasaulio čempionatų – bandome kažkur į užsienį vykti atostogauti, nes tai vienintelis laikas, kai galime sau leisti, sakyčiau, viską. Bandome naudotis proga ir atsigaudinėjame tuo laikotarpiu.

Viktorija: Tiesiai iš pasaulio čempionato Belgrade skridau į Kroatiją, Simas – iš Lietuvos. Labai gerai gavosi ir labai gerai pailsėjome. Nė vienos dienos negalima praleisti.

Ką sau leidote per atostogas?

Simonas: Miegojimo režimas – kada nori, tada eini miegoti, atsikeli, kada nori ir nelimituoji maisto.

Viktorija: Ledai du kartus per dieną!

Kiek profesionalūs sportininkai laukia atostogų?

Simonas: Dirbi sunkiai ir žinai, kad ateis tas laikotarpis, kai galėsi „atsileisti“, bet dažnai būna, kad net nemoki „atsileisti“, nes taip įpratęs prie sportinio režimo. Atostogos reikalingos, kad atsimintum, ką reiškia „atsileisti“, nes ta įtampa lieka ir savaitę, ir dvi po svarbiausių varžybų. Kažkiek pakeisti aplinką, šalį, labai padeda.

Viktorija: Man irgi labai padeda. Šiemet labai griežtai žiūrėjau į režimą, nes turėjome treniruotes ir sekmadieniais. Turėdavome 1 laisvą sekmadienį per mėnesį, tai labai laukiau atostogų. Buvau susifokusavusi į tikslą ir žinojau, kad tikslą pasieksiu ir gausiu atostogas.

Viktorija, mačiau, kaip dalijaisi socialiniuose tinkluose momentais, kai Simonas iškovojo olimpinį kelialapį. Kiek tai tave motyvavo ir kas vyko tavo viduje, juk tavęs kova dėl olimpinių kelialapių dar tik laukė?

Viktorija: Kažkaip viskas vyko, kaip ir galvojau. Tikrai jaudinausi dėl Simono, manau, normalu. Žinojau, kad keturvietė baidarė gali iškovoti kelialapį, nes jau pasaulio taurės etapuose, Europos čempionate rodė gerus rezultatus. Tikėjau, kad bus iškovotas olimpinis kelialapis. Trypiau ant grindų, garsiai rėkiau, bet labai apsidžiaugiau ir susigraudinau, kai tas kelialapis buvo iškovotas, nes mačiau, kad daug metų sunkaus darbo įdėta ir viskas atsipirko.

Vėliau, po dviejų savaičių, Simonai, džiaugeisi neįtikėtinu Viktorijos pasirodymu pasaulio čempionate. Turbūt tas džiaugsmas dėl savojo olimpinio kelialapio būtų ne toks, jeigu Viktorija jo nebūtų iškovojusi?

Simonas: Grįžus namo po savojo pasaulio čempionato, buvo viduje toks labai geras jausmas, nes pasiekiau labai didelį tikslą su komanda ir galvojau, jeigu Viktorija tai pasieks, bus dvigubas pasiekimas, stipri sinergija. Kai stebėjau Viktorijos varžybas, labai jaudinausi, bet taip pat, kaip ir Viktorija sako, kad ji matė, kaip su komanda rengiausi, kokią sportinę formą demonstravome, tai ir aš mačiau visą jos kelią ir žinojau, kad Viktorija tikrai gali. Tik nežinojau, ar jai pavyks su tuo susidraugauti psichologiškai, ar pakels visą tą didelį spaudimą. Mačiau po pirmojo starto, sportininkas sportininką iškart mato, pirmosiomis minutėmis jau gali pamatyti, ar jaudinasi, ar nesijaudina, kad viskas yra gerai. Kaip galvojau, taip ir nutiko, viskas labai puikiai.

Kaip pavyko, Viktorija, susitvarkyti su ta didele psichologine įtampa?

Viktorija: Mūsų varžybos buvo labai ilgos – nuo sekmadienio iki sekmadienio. Tai psichologinės įtampos buvo labai daug, nes tai nebuvo įprastos varžybos, nes dažniausia trunka 3 dienas, o čia savaitę. Mano pirmas startas buvo sekmadienį, o kitas – tik trečiadienį. Tai turėjau pakankamai laiko jaudintis (šypsosi). Dirbu nuotolinį darbą ir jis padėjo užmiršti tą jaudulį, nukreipti mintis. Labai tam ruošiausi treniruotėse – kartais prieš kai kurias treniruotes labiau jaudindavausi nei prieš startus pasaulio čempionate. Treniruotės šį sezoną buvo nežmoniškai sunkios ir tai padėjo pasirengti psichologiškai. Buvo momentas, kai jaudinausi, bet, kai atsistojau į startą, žinojau, ką galiu, tada jaudulys ir dingo.

Simonai, pats pasakei, kad sportininkas sportininką supranta, bet, apskritai, kiek lengva, kiek sudėtinga būti kartu dviem profesionaliems sportininkams?

Simonas: Oi, labai įdomus klausimas! Trumpai tariant, tai paprasta, nes abu einame tuo pačiu metu miegoti, abiem kasdien reikia į treniruotę, abiem reikia pamiegoti, abiem reikia pavalgyti. Tai lengva dėl to kad viską darome kartu. Gal sunku, kad kiekviena diena atrodo labai panašiai, negalime kažkaip paįvairinti kasdienybės, tai gaunasi, kad užsisukame viename rate. Reikia vis pagalvoti, ką galime naujo nuveikti laisvalaikiu. Vienam nusibosta suktis tame rate, dviem – dažnu atveju dar labiau.

Abu treniruojatės ir didžiąją dalį laiko dalį praleidžiate Trakuose, tačiau vis tiek esate skirtingose komandose, kartu nevažiuojate į treniruočių stovyklas, ne visada galite vienas kitą gyvai palaikyti varžybose. Kaip pavyksta pabūti kartu, kai prasideda treniruočių stovyklų ir varžybų sezonas?

Viktorija: Žiemą didžioji dalis treniruočių stovyklų vyksta tuo pat metu, bet tikrai labai gerai, kad nė vienas nesėdi namuose ir nelaukia, namai stovi tušti, kol abu išvažiavę. Nėra taip, kad sėdžiu namie ir galvoju, kada grįš tas Simas? Pati esu užsiėmusi. Tai yra geroji pusė. Blogoji pusė yra ta, kad kartais prasilenkiame oro uostuose – jeigu grįžtu sekmadieniais, tai Simas išskrenda šeštadienį. Kelis kartus negrįžau į Lietuvą po savo treniruočių stovyklos, o skridau pas Simą į treniruočių stovyklą Kroatijoje, kad galėtume susitikti, nes yra buvę, kai ir 3 mėnesius nesimatėme.

O kokia buvo ta pati pradžia? Kaip patraukėte vienas kito akį?

Simonas: Viskas labai paprasta. Treniruodavomės Trakuose, Viktorija tada buvo baigusi studijas JAV ir grįžusi į Trakus. Iki tol nebuvome asmeniškai pažįstami. Esu iki tol jai rašę ir sveikinęs su gimtadieniu, bet daugiau kažkokių ryšių nebuvo. Pastebėjau Viktoriją, užkalbinau, o, kaip ten toliau gavosi, nežinau… Dabar 5 metai kartu ir sunku atsekti tą seką (šypsosi).

Kviečiame klausytis viso pokalbio su V. Senkute ir S. Maldoniu:

LRT radioteka.

LRT mediateka.

„Įkvėpti judėti“ ne tik iš arti supažindina su išskirtiniais šalies sporto herojais, bet ir siekia įkvėpti žmones judėti ir siekti svajonių. Laidos vedėja – trejų olimpinių žaidynių dalyvė ir Nacionalinės sporto agentūros viešųjų ryšių ir įvaizdžio projektų vadovė Brigita Virbalytė.