Lietuvoje viešintis mokslininkas dr. Themistocles Kokolakakis: investicijos į sportą – tai ilgalaikė socialinė grąža
Lietuvoje viešintis mokslininkas dr. Themistocles Kokolakakis: investicijos į sportą – tai ilgalaikė socialinė grąža
Nacionalinė sporto agentūra kartu su sporto ekonomikos ekspertu dr. Themistocles Kokolakakis surengė nuotolinį seminarą apie socioekonominę investicijų į sportą grąžą. Šefildo Hallam universiteto mokslininkas sporto organizacijų atstovams pristatė naujausius tyrimų duomenis apie sporto poveikį sveikatai, ekonomikai ir visuomenės raidai.
Sportas – strateginė investicija į žmones
Mokslininkas dr. Th. Kokolakakis savo žiniomis Lietuvoje dalijasi nebe pirmą kartą. Šįkart jis pasirinko labai svarbią temą apie sporto grąžą. Sporto ekonomikos ekspertas pabrėžė, kad investicijos į sportą – tai ne tik infrastruktūros plėtra, bet ilgalaikė socialinė grąža. Remiantis Nyderlandų atvejo analize, kiekvienas į sportą investuotas euras per sveikatos priežiūros kaštų mažinimą, produktyvesnę darbo rinką ir socialinį stabilumą visuomenei grąžina net 2,76 euro vertės naudos.
„Sportas turi būti vertinamas kaip strateginė investicija į žmones – ne kaip išlaidų eilutė biudžete, bet kaip priemonė mažinti viešąsias išlaidas, ypač sveikatos srityje, ir kurti atsparias bendruomenes,“ – sakė profesorius.
Jam pritarė ir seminare dalyvavęs Vilniaus miesto savivaldybės Sporto ir sveikatingumo skyriaus vedėjas Edvinas Eimontas:
„Dažnai matome investicijas į sportą, sporto infrastruktūrą, žmonių užimtumą kaip išlaidas. Labai teisingai pastebėta, kad tai yra investicijos į ilgalaikę sporto naudą visuomenei. Problema ta, kad mes vis dar retai pagrindžiame savo veiklą sporte konkrečiais mechanizmais ar modeliais, kurie leistų aiškiai parodyti, kaip šios investicijos atsiperka visuomenės gerovei. Tokiu požiūriu turėtume vadovautis vis dažniau. Vien pasakymas, kad užtikrinome tokį ir tokį užimtumą arba, kad išleidome tiek ir tiek lėšų sporto infrastruktūrai, dar neparodo tikrosios naudos. Svarbu kalbėti apie tai, kaip šios priemonės prisideda prie sveikesnės, fiziškai aktyvesnės ir ilgiau savarankiškos visuomenės kūrimo, o taip pat, kad jos mažina sveikatos priežiūros išlaidas. Būtent šią pridėtinę vertę reikėtų akcentuoti tiek kalbant apie sporto naudą, tiek planuojant veiksmus savivaldybių lygmeniu.“
Fizinio aktyvumo poveikis
Dar vienas svarbus aspektas, kurį akcentavo dr. Th. Kokolakakis, tai fizinio aktyvumo poveikis sveikatai. Airijos tyrimų duomenys rodo, kad reguliarus judėjimas gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką 25–35 proc., 2 tipo diabeto – iki 40 proc., nugaros skausmų – 25 proc., o šlaunikaulio lūžių riziką vyresniame amžiuje – net iki 68 proc. Fizinė veikla taip pat siejama su 30–48 proc. mažesne depresijos ir demencijos rizika. Šie skaičiai įrodo ir tai, kad sportas – tai efektyvi ir ekonomiškai naudinga prevencijos priemonė.
Lektorius taip pat apžvelgė Lietuvos situaciją ir pateikė konkretų pasiūlymą:
„Akivaizdu, kad vienas svarbiausių dalykų, ką galite padaryti – tai didinti dalyvavimą sporte. Tai esminis veiksnys. Dėl visų sporto teikiamų privalumų – ekonominių, sveikatos ir socialinių – net nedidelis fizinio aktyvumo augimas daro poveikį visoms visuomenės sritims. Padidėjus sporto dalyvavimui vos 1 procentu, fiksuojamas teigiamas poveikis užimtumui, BVP, sveikatos priežiūros kaštų mažėjimui ir gyvenimo kokybei. Remiantis analizėmis, tai taip pat daro įtaką švietimui ir žmonių elgsenai. Skamba neįtikėtinai, bet tai tikra. Visi duomenys tai patvirtina. Kai auga sportinis aktyvumas, gerėja ir visos šalies gyvenimo kokybė.“
Savanorystės nauda
Seminare lektorius pristatė tyrimus, kurie rodo, kad sporto veiklos – tiek aktyvus dalyvavimas, tiek savanorystė – kuria reikšmingą ekonominę ir socialinę naudą. Pasak dr. Th. Kokolakakis, skaičiuojama, kad vieno sporto savanorio metinė nauda visuomenei sveikatos, gerovės ir socialinės raidos srityse siekia daugiau nei 2 tūkst. Eur, o tai net 275 proc. daugiau nei įprasto sporto dalyvio sukurta nauda. Profesorius pastebėjo, kad itin ryškus skirtumas fiksuojamas tokiose srityse kaip padidėję atlyginimai, sumažėjęs nusikalstamumas ir išaugęs socialinis kapitalas.
„Šie duomenys pabrėžia, kad sportas – tai ne tik sveikata, bet ir investicija į visuomenės švietimą, socialinę sanglaudą ir viešųjų išlaidų mažinimą. Net ir nedidelis investicijų padidėjimas gali sukurti realų pokytį. Jeigu, pavyzdžiui, atsiradusi investicija pritraukia 100 naujų sporto savanorių, vien tik subjektyvios gerovės vertė bendruomenei padidėja beveik 225 tūkst. eurų. Ši logika taikoma ir kitoms sritims – švietimui, socialinei įtraukčiai, nusikalstamumo prevencijai. Be to, siekiant priimti efektyvius sprendimus nacionaliniu ir savivaldybių lygiu, būtina taikyti ekonometrinius metodus, leidžiančius pagrįsti sporto vertę ir socialinę grąžą duomenimis,“ – sakė dr. Th. Kokolakakis.
Seminare dalyvavo daugiau nei 20 Lietuvos sporto organizacijų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir savivaldybių atstovų.
Dalijamės seminaro vaizdo įrašu ir prezentacija.