Komentaras: vertinant gerojo valdymo principų įgyvendinimo sėkmę sporto federacijų veikloje

Komentaras: vertinant gerojo valdymo principų įgyvendinimo sėkmę sporto federacijų veikloje

Nuo XXI amžiaus pradžios valdymo sąvoka, o konkrečiau – gero valdymo sąvoka, sporto pasaulyje įgijo vis didesnę reikšmę. Tarptautinės organizacijos, valstybinės institucijos ir mokslininkai pritaria gero valdymo principams (GVP) ir aktyviai juos skatina diegti įvairiose sporto organizacijose. Lietuvos sporto federacijos nuolat vertinamos, reitinguojamos ir finansuojamos pagal jų atitikties valdymo reikalavimams rodiklius. Vis dėlto po šiuo akivaizdžiu sutarimu slypi kritinis klausimas, į kurį vis dar nėra aiškaus atsakymo: kaip gero valdymo principų įgyvendinimas iš tiesų „veikia“?

Gerojo valdymo vertinimo iššūkiai

Sporto organizacijos, ypač mažos, veikiančios su ribotais ištekliais, savanoriškais valdybų nariais ir konkuruojančiais prioritetais, skiria daug pastangų formalių valdymo reikalavimų laikymuisi. Jos priima politikos gaires, pertvarko valdybas, įgyvendina skaidrumo priemones ir leidžiasi vertinamos išorės ekspertų.

Geras valdymas sporte paprastai vertinamas pagal atitikties kontrolinius sąrašus, kuriuos pildo vadovai. Toks vertinimas parodo, ar taisyklės ir struktūros egzistuoja dokumentuose, tačiau mažai pasako apie rezultatus, kuriuos tos taisyklės turėtų duoti, ir neįtraukia suinteresuotųjų grupių, kurias valdymo sprendimai veikia tiesiogiai.

2026 m. balandžio–gegužės mėn. buvo atliktas tyrimas savanoriškai dalyvaujant keturioms šalies sporto federacijoms, siekiant įvertinti Lietuvos sporto organizacijų valdymo praktikų ir pagrindinių suinteresuotųjų grupių (sportininkų ir trenerių) nuomonės apie sąžiningumą (teisingumą), pasitikėjimą ir legitimumą (teisėtumą) ryšį.

Sąžiningumo, pasitikėjimo ir legitimumo samprata

Sąžiningumas (arba teisingumas, angl. Fairness (or justice)) reiškia asmens suvokimą, kad sprendimas, rezultatas ar procesas yra teisingas, nešališkas ir tinkamas. Teisingumo suvokimas, dažnai vadinamas organizaciniu teisingumu, sutelkia dėmesį į tai, kaip teisingai, žmonių nuomone, su jais elgiamasi organizacijose, paprastai apmąstant klausimą: „Ar tai buvo teisinga?“.

Pasitikėjimą (angl. Trust) galima suprasti kaip norą priimti pažeidžiamumą, grindžiamą teigiamais lūkesčiais dėl kitų žmonių ketinimų ar elgesio. Organizaciniame ir etiniame kontekste pasitikėjimas apima dar daugiau – tai pasitikėjimas, kad kiti savanoriškai elgsis atsakingai ir priims morališkai teisingus sprendimus, grindžiamus etiniais principais, nesvarbu, ar tai būtų asmenys, grupės, ar institucijos. Sporto kontekste gerą valdymą galima apibūdinti kaip valdymo organo (patikėtinio) pastangas užsitarnauti suinteresuotųjų šalių (patikėtojų, pavyzdžiui, sportininkų, komandų ar sirgalių) pasitikėjimą.

Legitimumą ( angl. Legitimacy) galima apibūdinti kaip plačiai paplitusią nuomonę, kad subjekto veiksmai yra priimtini, tinkami ir pagrįsti socialiai suformuotoje normų, vertybių, įsitikinimų ir bendrų sampratų sistemoje. Šiuolaikinis požiūris teisėtumą supranta ne kaip kažką, ką organizacija turi, bet kaip vertinimą, kurį atlieka individai mikrolygiu ir grupės ar institucijos makrolygiu. Šis vertinimas yra vienas iš socialinio vertinimo tipų, greta reputacijos ir statuso, kurį auditorija naudoja vertindama organizacijas. Sporto organizacijų kontekste tai ypač aktualu, nes autoritetas grindžiamas ne tik teisinėmis struktūromis, bet ir demokratinėmis tradicijomis, savanoriškumo normomis bei visuomenės lūkesčiais, susijusiais su viešuoju finansavimu.

Gerasis valdymas – daugiau nei atitiktis

Gerojo valdymo principų atitiktis federacijoms yra būtina sąlyga valstybės finansavimui ar pripažinimui gauti, tačiau daugelio suprantama kaip biurokratinė procedūra, o ne kaip organizacijos vertės šaltinis ir prasminga organizacijos praktika.

Nors veiklos vertinimo sistema yra sukurta siekiant užkirsti kelią netinkamam elgesiui, korupcijai ir netinkamam valdymui, visgi pagrindinis tikslas nėra vien tik prevencinis. Geras valdymas skatina pasitikėjimą, teisėtumą ir teisingumo suvokimą, kurie sukuria palankią aplinką veiksmingai organizacijos veiklai. Šie suvokimai savaime negarantuoja veiklos rezultatų, jie sąveikauja su kitais organizacijos pajėgumais ir sąlygomis. Vis dėlto valdymo suvokimas kaip palankių sąlygų šaltinio gali padėti federacijoms pereiti nuo nenoriai vykdomos atitikties prie tikslingesnio įsitraukimo į valdymo tobulinimą.

Tyrimo rezultatai

Tyrimo rezultatai parodė, kad ryšys tarp atitikties reikalavimams ir suinteresuotosios grupės vertinimų yra realus, tačiau dalinis. Visi trys vertinimai skirtingose federacijose žymiai skyrėsi, tačiau teisėtumas labiausiai koreliavo su atitiktimi reikalavimams (ρ = 0,80), pasitikėjimas – vidutiniškai (ρ = 0,40), o teisingumas – silpnai (ρ = 0,20).

Nacionalinė sporto agentūra turėtų vertinti suinteresuotųjų grupių nuomonę kartu su formaliu atitikties vertinimu. Reikalinga atkreipti dėmesį ar suinteresuotosios grupės iš viso žino apie įdiegtus gerojo valdymo principus, kurių yra laikomasi, tačiau jis yra nematomas, todėl federacijos veikla gali būti vertinama labai prieštaringai. Galiausiai, gauti tyrimo rezultatai primena, kad GVP atitiktis yra minimali riba, o ne viršutinė riba, t. y. pasiekus visišką atitiktį, gali nebūti užtikrintas geriausias visuotinis suvokimas. Federacijos, visiškai atitinkančios reikalavimus, turėtų nuolatinai rūpintis kaip suinteresuotosios grupės iš tikrųjų patiria teisingumą, patikimumą ir teisėtumą.

Gerasis valdymas kaip nuolatinis tobulėjimas

Perėjimas nuo formalaus reikalavimų laikymosi prie strateginės praktikos, kuria siekiama tobulinti pačios federacijos veiklą ir rezultatus, taip pat padeda federacijai įžvelgti, kur iš tikrųjų reikia tobulėti, o ne tik paprasčiausiai įvykdyti biurokratinius reikalavimus.

Sportininkams, treneriams ir kitiems suinteresuotiesiems tikslinga aktyviau dalyvauti federacijos veiklos procesuose. Nuomonės pareiškimas, atsakymas į apklausą ar savo nuomonės išsakymas ką federacija daro gerai arba ką galėtų daryti geriau, turi realią reikšmę platesniame kontekste. Būtent toks indėlis gali nukreipti ir pakoreguoti federacijos strateginius veiksmus pačių suinteresuotųjų grupių labui. Federacijų nariai turi galią iš vidaus pakeisti organizacijos veikimą, kai jos veiksmai nėra teisingi, tinkami ar vertingi.

Pastaba: kviečiame federacijas dalyvauti tyrime, vertinant gerojo valdymo principų diegimo praktiką. Susidomėjusius, prašome rašyti el. laišku.

Parengta pagal Lucas Stucky.