Komentaras: stipri organizacija, stiprūs žmonės, reikšmingi veiklos rezultatai ir atvirkščiai

Komentaras: stipri organizacija, stiprūs žmonės, reikšmingi veiklos rezultatai ir atvirkščiai

Komentaro autorė – Nacionalinės sporto agentūros Kompetencijų centro vadovė dr. Vilma Čingienė

Nevyriausybinės organizacijos bendruomenės kūrimas yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas. Tikėjimas organizacijos sukūrimo idėja ir jos misija visuomenėje yra nevyriausybinio sektoriaus pagrindas.

Sporto nevyriausybinės organizacijos nėra išimtis. Sportas, atlikdamas švietėjišką ir socialinę funkciją, yra ne tik nevyriausybinio sektoriaus svarbi sudedamoji dalis, bet ir ženkliai prisideda prie visuomenės vystymosi. Skirtingos sporto šakos, turėdamos skirtingą pradžios ir raidos tempą, įvairiai suvokia savo vietą ir vaidmenį tiek sporto bendruomenės, tiek visuomenės kontekste.

Kodėl plėtros galimybėmis dvejoja ir abejoja sporto organizacijos vadovai? Kas lemia nevyriausybinės sporto organizacijos sėkmingą plėtrą? Šie svarbūs klausimai kyla tiek aktualizuojant gerojo valdymo principų diegimo, tiek strateginio planavimo sporto organizacijose klausimus. Pasirodo, vienos sporto organizacijos tiki tuo, ką daro, ir veikia nuolatinės kaitos bei augimo procese, kitos – stokoja žmogiškųjų resursų, kas norėtų ir, tikriausiai, galėtų administruoti organizacijos vystymąsi. Savanorystė čia vaidina ne paskutinį vaidmenį, tačiau ir pats sportas yra aistra, pasiaukojimas, tarnystė sporto šakai, sporto profesija ir galiausiai – kelias, kurį pasirenkame kiekvienas.

Kaip žinia, žmonės yra pats brangiausias organizacijos turtas. Vis dėlto ir vėl kyla klausimas: kaip motyvuoti žmones dalyvauti savo atstovaujamos organizacijos vystymesi, siekiant pažangos ir tobulėjimo? Kaip  reikėtų motyvuoti žmones 4 metų laikotarpiui skirti savo laiką, žinias ir patirtį vystyti sporto šakos organizaciją, sporto šakos, kurią supranti geriausiai ir skyrei ne vienerius savo gyvenimo metus. Ne tik motyvacija, bet ir lyderystės gebėjimai čia yra svarbūs. Juk lyderiui svarbu ne tik savo pavyzdžiu motyvuoti žmones ir išmanyti daugelį (gerosios) valdysenos aspektų, bet ir taip pat įgalinti kitus esančius valdymo organų žmones (ar pretenduojančius jais tapti) atlikti tam tikras funkcijas, pasitikėti ir deleguoti tam tikras atsakomybes.

Kiek šalies sporto nevyriausybinės organizacijos yra gyvybingos, inertiškos, fragmentiškos, egzistuojančios ne iš poreikio, bet iš reikalo? Kiek organizacijų vadovybės turi pasitikėjimo mandato iš savo bendruomenės?

Ieškokime atsakymų kartu, bendraukime ir bendradarbiaukime.