Komentaras. Sportininkų darbo santykių užtikrinimo sąlyga – trišalė sutartis
Komentaras. Sportininkų darbo santykių užtikrinimo sąlyga – trišalė sutartis
Komentaro autorė – Nacionalinės sporto agentūros Kompetencijų centro vadovė dr. Vilma Čingienė
Problema. Atsižvelgiant į dabartinius olimpinio sporto pokyčius, sportininkų darbo santykiai vystosi esminių pokyčių kontekste. Nors sportą tradiciškai yra mėgėjiškos prigimties veikla, pagrįsta savanoryste ir prestižu, sporto profesionalizacija ir komercializacija pakeitė tiek olimpinio sporto struktūras, tiek suvokimą. Neišvengiamai atsiranda būtinybė tobulinti sportininkų socialinės ir profesinės aplinkos sąlygas, pastaraisiais metais įsitraukiant vis daugiau suinteresuotųjų grupių. Stebime dviprasmišką situaciją: viena vertus, olimpiniai sportininkai yra pripažintos žvaigždės ir visuomenės herojai, kita – objektyvi realybė byloja apie sudėtingą sportininkų finansinę situaciją ir nestabilias darbo sąlygas.
Pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių sportininkai ir žaidėjai (profesijos kodas 3421) atlieka aštuonias užduotis: dalyvavimas varžybose; dalyvavimas reguliariose pratybose ir treniruotėse, privačiose treniruotėse, siekiant palaikyti reikiamą kūno rengybos ir įgūdžių lygį; sprendimai dėl strategijų konsultuojantis su treneriais ir kt.
Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) teigimu, profesionalus sportininkas yra „sportininkas, kuris gauna pajamų iš varžybinio sporto ir kurio veikla yra kontroliuojami sporto organizacijos, tokios kaip klubas ar federacija“. (TDO 2019, p. 1). Šis apibrėžimas aiškiai apima tuos sportininkus, „kurių vienintelė profesinė veikla yra sportas, kaip darbuotojai arba kaip sporto klubų žaidėjai pagal sutartį“, o taip pat įtraukia ir „sportininkus, kurie gali turėti kitą darbą, bet išleidžia nemažus pinigus treniruojantis ir varžantis sporto varžybose, iš kurių gauna pajamų, pavyzdžiui, sportininkai kai kuriose olimpinėse disciplinose“. Tokiu būdu, TDO išplečia diskusiją sportininkų darbo santykiais susijusiais klausimais.
Organizuotas sportas, žiniasklaida, tyrėjai ir ypač sportininkai turi ribotą informaciją teisinių santykių, organizacijų ir kolektyvinių interesų grupių aspektais. Nors žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo pranešimai apie sportininkų finansinę padėtį ir nestabilius ar netipinius profesinio sporto darbo santykius, stokojama išsamios apžvalgos ir sisteminių žinių apie olimpinių sporto šakų sportininkų darbo santykius.
Rekomendacijos. „Geras valdymas sprendžiant olimpinių sporto šakų sportininkų darbo santykius Europoje: supratimas, vertinimas, tobulėjimas“ (EMPLOYS), tai 2022 m. baigtas įgyvendinti Erasmus+ programos projektas, kurį koordinavo Kelno universitetas (Vokietija) kartu su 6 Europos universitetais ir dviem Europos organizacijomis – Europos elitinių sportininkų asociacija ir Europos olimpinių žaidynių akademija.
Tyrimas buvo vykdomas 29 šalyse (27 EU, Norvegija ir Jungtinė Karalystė) ir apėmė 25 tūkst. elitinių olimpinių sporto šakų sportininkų, dalyvavusių paskutinėse dvejose olimpinėse žaidynėse (2022 m. žiemos ir 2021 m. vasaros), o taip pat nacionalinių rinktinių narius, kurie dažniausiai neturi darbo sutarties su profesionaliu klubu.
Atlikus vertinamąjį tyrimą, pateiktos rekomendacijos 6 svarbiais olimpinių sporto šakų sportininkų darbo santykių klausimais: sutartys, pajamos, komercinės galimybės, darbuotojų sauga ir sveikata, socialinė apsauga, dalyvavimas ir derybos. Kiekvienam klausimui yra pateikiamas rekomendacijų rinkinys skirtingoms suinteresuotųjų grupėms: šalių vyriausybėms, tarptautiniam ir nacionaliniams olimpiniams komitetams, tarptautinėms ir nacionalinėms sporto šakų federacijoms, sportininkų asociacijoms, Europos Komisijai.
Pritaikymas Lietuvoje. Nacionalinė sporto agentūra kuria aukšto sporto meistriškumo sportininkų aprūpinimo modelį, todėl jai ir kitoms šalies sporto sistemos suinteresuotųjų grupėms yra ypatingai reikšmingos ir savalaikės EMPLOYS projekto išvados bei rekomendacijos. Vertinant sutarčių klausimo rekomendacijas, šalių vyriausybėms svarbu atkreipti dėmesį į kvietimą sudaryti privalomas rašytines sutartis su visais elitiniais sportininkais (pvz., teisės aktais, reglamentais arba kitu teisiškai privalomu dokumentu). Tyrimo rezultatai parodė, kad 17 (iš 29 šalių) šalių sutartys yra sudaromos tarp valdžios institucijos ir sportininko. Suomijos praktikoje sudaromos trišalės sutartys tarp sportininko, sporto šakos federacijos ir olimpinio komiteto. Rekomenduojama vengti teisės aktuose įvardinti konkrečią sutarčių kategoriją sportininkams, kurios draudžia sportininkus pripažinti darbuotojais. Ypatingai raginama priimti teisės aktus, pagal kuriuos būtų privaloma skelbti sutarčių ir elitinio sporto/karjeros paramos programų tinkamumo vertinimo kriterijus. Pastaroji praktika yra taikoma ir Lietuvoje reglamentuojant stipendijų mokėjimo tvarką aukšto meistriškumo sportininkams. Kita svarbi rekomendacijų grupė yra aukšto meistriškumo sportininkams – tai pajamų klausimas. Rekomenduojama užtikrinti vienodą požiūrį į visų lyčių ir visų olimpinių sporto šakų sportininkus, susijusius su pajamų ir (arba) finansinės paramos schemomis ir įsidarbinimo galimybėmis elitiniame sporte. Taip pat svarbu apsaugoti visų elitinių sportininkų pajamų lygį, atitinkantį šalies minimalaus darbo užmokesčio dydį, o, jei jo nėra, nustatyti pajamų lygį, pagrįstą skaidriais ir objektyviais kriterijais, užtikrinančiais deramą pragyvenimą ir orų gyvenimą elitiniams sportininkams.
Tolesni žingsniai. Platesniam sportininkų darbo santykių aptarimui Nacionalinė sporto agentūra planuoja organizuoti konsultacinį seminarą š. m. kovo mėn.
Lietuvos duomenis projektui „Geras valdymas sprendžiant olimpinių sporto šakų sportininkų darbo santykius Europoje: supratimas, vertinimas, tobulėjimas“ (pridedamas dokumento originalas) pateikė Nacionalinės sportininkų asociacijos atsakingi asmenys. Advokatas Audrius Biguzas talkino parengiant atsakymus įvairiais sporto teisiniais aspektais, o Nacionalinės sporto agentūros Kompetencijų centro vadovė dr. Vilma Čingienė buvo nacionalinis koordinatorius.