Įkvėpti tobulėti: užsienio praktika. Europos sporto modelis – pagrindas įgyvendinant Europos Komisijos darbo planą sporto srityje
Įkvėpti tobulėti: užsienio praktika. Europos sporto modelis – pagrindas įgyvendinant Europos Komisijos darbo planą sporto srityje
Nacionalinės sporto agentūra pateikia trijų dalių informaciją apie Europos sporto modelio ypatumus, kurie yra pagrindas, įgyvendinant Europos Sąjungos darbo planą sporto srityje 2021–2024 m. Ši apžvalga pristatoma, nes Lietuvos sporto organizacijų raida nulemta ne tik šalies, bet ir Europos socio-ekonominio vystymosi tendencijų. Pirmoje dalyje apžvelgiami pagrindiniai Europos sporto modelio ypatumai ir tobulintinos sritys.
2021–2024 m. ES darbo plane sporto srityje Europos sporto modelis nurodytas kaip pagrindinė tema ir Europos Komisijai pavesta ištirti uždarų sporto varžybų poveikį organizuoto sporto sistemai, atsižvelgiant į sporto specifiką ir įvardinant galimus iššūkius, su kuriais susiduria Europos sporto organizacijos. 2022 m. buvo atliktas tyrimas, siekiant pateikti daugiau pagrįstų įrodymų ir žinių apie Europos sporto modelį, pasitelkiant sporto valdymo reglamentus, finansų ir sporto modelio raidos žemėlapio sudarymo praktiką skirtingose vietose ir skirtingose sporto šakose.
Taip pat buvo siekiama ištirti, kaip Europos sporto modelis prisitaiko prie skirtingų sąlygų ir konteksto organizuotam sportui įvairiose ES valstybėse narėse. Svarbu pabrėžti, kad šiame tyrime daugiausia dėmesio skiriama būtent tam, kaip Europos sporto modelis taikomas organizuotame ir konkurenciniame sporte, tačiau nėra nagrinėjama neformali sporto ir fizinio aktyvumo dalyvavimo veikla.
Europos sporto modelio pagrindiniai ypatumai
Pagrindiniai Europos sporto modelio ypatumai paprastai taikomi, organizuojant ir valdant sportą. Išskiriami 6 ypatumai: piramidės struktūra, atvira komunikacija, solidarumas, savarankumas, savanoriai ir Europos vertybių vaidmuo.
Piramidės struktūra. Visose analizuotose Europos komandinėse sporto šakose taikomas piramidės modelis, pagal kurį sporto šakos federacija yra pagrindinė tam tikros sporto šakos valdymo institucija, paprastai atsakinga už profesionalaus ir mėgėjiško sporto organizavimą ir plėtrą šalyje. Be to, daugiausia egzistuoja bendra struktūra – nuo pagrindų (angl. grassroot) sporto klubų, esančių piramidės apačioje, iki nacionalinių sporto šakų federacijų, reguliuojančių ir organizuojančių nacionalinius čempionatus bei aukščiausiame piramidės lygyje esančių Europos ir tarptautinių sporto šakų federacijų.
Atvira konkurencija. Atviros konkurencijos principas dažniausiai taikomas visose Europos sporto šakose ir yra specifinis Europos sporto bruožas, skiriantis jį nuo kitų modelių, pavyzdžiui, Šiaurės Amerikos sporto valdymo modelio. Komandinėse sporto šakose beveik visuotinai taikoma perkėlimo į aukštesnę ir iškritimo į žemesnę lygą (angl. promotion / relegation) sistema. Nacionaliniu lygmeniu futbolo, krepšinio, regbio, rankinio ir tinklinio sporto šakose. Išimtys: Eurolygos turnyras (krepšinis) ir Šešių tautų turnyras (regbis).
Solidarumas. Sutariama, kad finansinio solidarumo mechanizmas turėtų išlikti pagrindiniu Europos sporto modelio ramsčiu ateityje. Pripažįstama, kad Europos sporto šakų federacijos šioje srityje pirmauja pasaulyje. Sporto šakų federacijos yra sanglaudos garantai, todėl joms tenka pagrindinis vaidmuo, užtikrinant tiek masinio, tiek aukšto meistriškumo sporto solidarumą. Finansinio solidarumo principas veikia tam, kad sporto varžybos būtų įvairios ir įdomios, taip pat, jog būtų remiama masinio sporto plėtra elitinio sporto sukurtomis pajamomis.
Savarankiškumas. Pagal Europos sporto modelį sporto šakų federacijos ir jų valdymo organai turėtų būti pakankamai savarankiški, kad galėtų organizuoti ir valdyti sportą savo nuožiūra, tačiau neperžengdami ES teisės ribų. Sporto savarankiškumas vertinamas politiniu, teisiniu ir finansiniu, taip pat sporto šakų federacijų ir valdžios institucijų tarpusavio santykių aspektais. Apskritai, politinis savarankiškumas yra susijęs su organizacijų savarankiškumu vyriausybių atžvilgiu. Sporto organizacijos teisinis savarankiškumas apibrėžiamas kaip organizacijos teisė priimti taisykles ir normas, kurios teisinėje sistemoje turi teisinį poveikį valstybės nustatyto teisinio reglamentavimo kontekste. Finansinis savarankiškumas apsprendžia valstybės dalyvavimo sporto valdyme lygį, vertinant modelių įvairovę tarp liberalaus modelio Šiaurės Europoje ir intervencionistinio modelio Pietų Europoje.
Savanoriai. Įrodyta, kad savanorių vaidmuo yra labai svarbus visoms sporto šakoms. Europoje paplitusios sporto šakos yra aiškiai priklausomos nuo savanorių, kurie atlieka lemiamą vaidmenį tiek sporto klubų ir federacijų veikloje, tiek padėdami organizuoti įvairius sporto renginius.
Europos vertybių vaidmuo. Europos sporto modelis turėtų būti labiau orientuotas į konkrečių Europos vertybių, tokių kaip demokratijos, darbo ir žmogaus teisių apsaugą. Šios vertybės yra sporto šakų federacijų pilietinės atsakomybės pagrindas. Gerojo valdymo praktika yra kaip sporto organizacijos savarankiškumo garantas, kuris padeda apsaugoti Europos sporto modelio vertybes, vystant tiek masinį, tiek aukšto meistriškumo sportą.
Europos sporto modelio spragos
Pagrindiniai Europos sporto modelio bruožai iš esmės tinkamai atspindi Europos sporto organizavimą. Vis dėlto tikslinga įvardinti keletą spragų ir tobulintinų sričių.
Susirūpinimą kelia Europos sporto modelio reprezentatyvumas, nes ne visada atsižvelgiama į sporto organizacijų įvairovę, pavyzdžiui, neorganizuotą sportą, organizacijas, kurios nepriklauso nacionalinėms skėtinėms organizacijoms. Taip pat Europos sporto modelyje aiškiai neatskiriamos klubų ir nacionalinių rinktinių varžybos, kurių išsaugojimas ir vertės didinimas galėtų būti tvirtesnis tiek skatinant sportą ir fizinį aktyvumą, tiek puoselėjant Europos sporto vertybes. Tokiu atveju būtų galima pabrėžti geresnį klubų ir nacionalinių rinktinių varžybų sugretinimą arba aptarti kalendoriaus langus ir žiūrovų susidomėjimą skirtingomis varžybomis.
Europos sporto modelis galėtų aiškiau susieti sportą ir sveikatą bei svariau pripažinti teigiamą sporto poveikį visuomenės sveikatai. Reikia pažymėti, kad sportas Europoje galėtų atlikti tam tikrą svarbų vaidmenį diplomatijos plėtojimo srityje, tampant pavyzdžiu, kaip sėkmingai veikia Europa kaip bendradarbiavimo projektas.
Sportininkų teisių apsauga turėtų būti neatsiejama Europos sporto modelio dalis, stiprinant kolektyvines teises ir suteikiant didesnį vaidmenį, priimant sprendimus (valdymo organuose, konsultuojantis su suinteresuotosiomis šalimis, vedant kolektyvines derybas ir pan.). Gerojo valdymo ir etikos principai yra labai svarbūs Europos sporto modeliui. Žmogiškosios vertybės turėtų būti svarbesnės už ekonominius ir finansinius interesus. Svarbu suvokti keliamą pavojų etiško, įtraukiančio ir saugaus sporto visiems vizijai, padedančiai spręsti visuomenėje kylančias problemas. Sporto renginių organizavimo srityje turėtų būti laikomasi galiojančių teisės aktų (socialinės politikos, baudžiamosios teisės) ir remiamos sporto organizacijos, laikantis demokratijos, skaidrumo, sąžiningumo, solidarumo, lyčių lygybės, atvirumo, atskaitomybės, prieinamumo, socialinės atsakomybės ir pagarbos pagrindinėms žmogaus teisėms principų. Daugelyje sporto šakų veikia solidarumo mechanizmai, tačiau vis tiek raginama gerinti finansinę paramą ir vietinių projektų plėtrą, skatinti savanorišką darbą, mėgėjų sportą ir vaikų bei jaunimo veiklą, ypač siekiant glaudesnio bendradarbiavimo su švietimo ir mokymo institucijomis.
Nepaisant tobulintinų sričių, Europos sporto modelis evoliucionuoja, įtraukiant didesnį skaidrumą, sustiprintus solidarumo mechanizmus ir įtvirtinant pagrindines Europos Sąjungos vertybes. Daugiau informacijos apie Europos sporto modelį Nacionalinė sporto agentūra pateiks artimiausiu metu kitose apžvalgos dalyse.