„Įkvėpti tobulėti: užsienio praktika“. Lietuvos sportas ir darnaus vystymosi tikslai (I dalis)

„Įkvėpti tobulėti: užsienio praktika“. Lietuvos sportas ir darnaus vystymosi tikslai (I dalis)

Nacionalinė sporto agentūra pateikia dviejų dalių apžvalgą apie darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimą sporto ir fizinio aktyvumo sektoriuje. 2015 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtoje „Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m.“ išdėstyta pasaulinio vystymosi vizija. 17 darnaus vystymosi tikslų ir su jais susijusių uždavinių yra subalansuoti į 3 darnaus vystymosi aspektus: ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį.

„Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m.“ aiškiai įvardijamas didėjantis sporto indėlis į vystymosi ir taikos įgyvendinimą. Šis pareiškimas yra svarbus sporto vystymosi etapas ir galimybė remtis ankstesniais Sandraugos, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių, nacionalinių ir vietos suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimais bei padaryta pažanga. Dokumente pateikiamos gairės vyriausybių politikos formuotojams ir kitoms suinteresuotųjų grupėms, siekiant, kad sportas galėtų kuo labiau prisidėti prie darnaus vystymosi.

Lietuvos aplinkos ministerija yra pagrindinė institucija, kuruojanti darnaus vystymosi politikos įgyvendinimą Lietuvoje. Ši ministerija parengė „Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo ataskaitą“. Fizinio aktyvumo ir sporto sektoriaus vaidmuo ataskaitoje paminėtas tik viename – 3 – tiksle „Užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę“.

Ataskaitoje pažymima, kad visuomenės sveikatos stiprinimas yra tiek valstybės prioritetas, tiek prioritetinis šalies darnaus vystymosi tikslas. Siekiama stiprinti visų amžiaus grupių fizinę ir psichikos sveikatą, skatinti sveiką gyvenseną ir užtikrinti kokybišką bei prieinamą sveikatos priežiūrą, o pažangos vertinimas apima skirtingų visuomenės grupių sergamumo, mirtingumo, gyvensenos, prevencinių priemonių taikymo, sveikatos priežiūros prieinamumo rodiklius.

Ataskaitoje numatyta strateginė darbotvarkė, pabrėžiant, kad „visuomenės sveikatos gerinimas ir sveikos gyvensenos užtikrinimas yra vienas iš šalies strateginių tikslų Nacionalinės pažangos plano įtvirtintas siekis iki 2030 m. sumažinti vidutinės gyvenimo trukmės skirtumą tarp vyrų ir moterų iki 5,2 metų bei padidinti vidutinę tikėtiną sveiko gyvenimo trukmę iki 62,6 m. vyrams ir iki 65 m. moterims“. Taip pat siekiama stiprinti visuomenės emocinį atsparumą, gerinant savižudybių, priklausomybių rodiklius, skatinti gyventojus tausoti ir stiprinti sveikatą, keičiant gyvenimo būdą ir elgseną, ugdyti atsakingą požiūrį į sveikatą, didinant vaikų ir suaugusiųjų fizinį aktyvumą, įsitraukimą į sporto veiklas, gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, siekiant didinti gydymo priemonių veiksmingumą bei gerinti rezultatus, mažinant išvengiamo mirtingumo lygį.

Ataskaitos išvada konstatuoja, kad Lietuvos pažanga 2018–2023 m., siekiant 3 darnaus vystymosi tikslo, vertintina kaip vidutinė ir pakankama. Teigiama, kad šalyje taikomos užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų ligų prevencinės, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos priemonės, stiprinamas visuomenės emocinis atsparumas bei fizinė sveikata, gyventojai skatinami tausoti ir stiprinti sveikatą, keičiant gyvenimo būdą ir elgseną.

Ateityje, siekiant įgyvendinti šalies strateginiuose dokumentuose išsikeltus tikslus, būtina didinti sveikatos sistemos tvarumą ir atsparumą išorės grėsmėms, stiprinat tarpsektorinį bendradarbiavimą, gerinant visų sveikatos sistemos dalyvių veiklos koordinavimą, įgyvendinant priemones, padedančias veiksmingiau ir racionaliau naudoti turimus išteklius. Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, reikalinga ir toliau skirti dėmesį šalies gyventojų emocinio atsparumo ir fizinio aktyvumo didinimui, stiprinti pirminę ir profilaktinę sveikatos priežiūrą. Ne mažiau svarbu visuomenės sveikatos sektoriuje mažinti neigiamą klimato kaitos poveikį žmonių sveikatai – tam reikalingas ir sėkmingas kitų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas.

2017 m. Commonwealth sekretoriatas parengė dokumentą „Didinti sporto indėlį siekiant darnaus vystymosi tikslų“ (angl. Enhancing the contribution of sport to the sustainable development goals). Dokumente pateikiami 6 darnaus vystymosi tikslai, kurių įgyvendinime svarbų vaidmenį atlieka sporto veikla.

„Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m.“ svarbiausias dėmesys skiriamas holistinei sveikatos ir gerovės sampratai. Būtent 3 darnaus vystymosi tikslo įgyvendinimas pagrindžia, kad reguliarus fizinis aktyvumas mažina daugelio neinfekcinių ligų riziką ir yra naudingas psichologinei ir socialinei sveikatai. Dėl šios priežasties tiek suaugusiųjų, tiek vaikų fizinio neaktyvumo lygio mažinimas pasaulyje yra prioritetas, didinant dalyvavimą sporte. Kokiomis priemonėmis Lietuvoje sprendžiame gyventojų fizinio aktyvumo didinimo klausimus?

Sporto kaip patrauklios ir lanksčios sveikatos ugdymo ir įgalinimo terpės panaudojimas prisideda prie 3 darnaus vystymosi tikslo įgyvendinimo. Kaip vystomas tarpsektorinis ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas Lietuvoje daro įtaką sporto ir sveikatos programų įgyvendinimo lūkesčiams?

Sporto, fizinio aktyvumo ir visuomenės sveikatos politikos suderinimas gali būti naudingas. Turėtų būti naudojami įvairūs ištekliai, siekiant įveiklinti infrastruktūrą, kuri pasitarnautų sporto dalyvių skaičiaus augimui ir tikslinių iniciatyvų plėtrai. Kaip šalies ir savivaldos investicijos į sporto bei laisvalaikio statinius tenkina vartotojų poreikius?

Sporto ir sveikatos priežiūros specialistai skatinami keistis patirtimis ir nuolat stiprinti gebėjimus. Standartizuotų dalyvavimo sporte ir fizinio aktyvumo priemonių naudojimas sveikatos duomenų rinkimo sistemose ir konkrečiose su sportu susijusiose iniciatyvose, taip pat gali pagerinti įrodymais pagrįstos politikos formavimą. Kokie duomenys, užtikrinantys kokybišką sporto stebėsenos sistemą, yra reikalingi?

Tekstas parengtas, remiantis 2017 m. Commonwealth sekretoriato dokumentu „Didinti sporto indėlį siekiant darnaus vystymosi tikslų“ (angl. Enhancing the contribution of sport to the sustainable development goals) ir Lietuvos aplinkos ministerijos parengta „Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo ataskaita“. Netrukus Nacionalinė sporto agentūra pateiks antrą teksto dalį.

Nacionalinė sporto agentūra taip pat planuoja surengti seminarą ir plačiau aptarti darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo klausimus šalies sporto ir fizinio aktyvumo sektoriuje.