Komentaras. Sporto šakų federacijų ir organizacijų veiklos tobulinimas: keliai ir klystkeliai

Komentaras. Sporto šakų federacijų ir organizacijų veiklos tobulinimas: keliai ir klystkeliai

Komentarą parengė Nacionalinės sporto agentūros Kompetencijų centras

Nacionalinės sporto agentūros Kompetencijų centras pateikia komentarą apie gerojo valdymo principų (GVP) įgyvendinimo tyrimo rezultatus. Analizė patvirtina, kad sporto šakų federacijos ir organizacijos laikosi formalių valdymo ir skaidrumo principų, tačiau reikalinga daugiau dėmesio skirti etikos ir socialinės atsakomybės klausimams. Dėl šios priežasties organizacijoms sunkiau atitikti pasaulinius standartus ir plėtoti ilgalaikę organizacijos vystymo  stiprinimo strategiją.

Gerojo valdymo principų diegimas sporto organizacijos veikloje yra ilgas, nuoseklaus darbo ir  atsakingų asmenų susitelkimo reikalaujantis procesas. Bendraujant ir bendradarbiaujant su sporto organizacijomis, 2023 m. Nacionalinė sporto agentūra pradėjo gerojo valdymo principų diegimo procesą, o 2024 m. atnaujintas Aukšto meistriškumo sporto programos aprašas pateikė naują požiūrį į gerojo valdymo principų įdiegimą. Po 2025 m. Aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo paskirstymo Kompetencijų centras išanalizavo 57 valstybės finansavimą gaunančių šalies sporto šakų federacijų ir organizacijų pateiktus gerojo valdymo principų rodiklius. Rezultatai atskleidė, kad skaidrumo principai, susiję su sporto šakų organizacijų valdymo organų įvairių dokumentų viešinimu, yra stipriai įgyvendinti. Vis dėlto reikalinga tobulinti valdymo organų narių kompetencijų ir funkcijų sritį ir gerinti socialinės atsakomybės ir etikos kodekso diegimo procesus.

Skaidrumo principas tampa norma

Galima pasidžiaugti, kad beveik 80 proc. sporto organizacijų interneto svetainėse viešina paskutinių 3 metų finansinių ataskaitų rinkinius. Reikėtų pabrėžti, kad skaidrumas yra vienas iš kertinių gerojo valdymo principų, o šis aukštas rodiklis rodo, kad Lietuvos sporto organizacijos yra atskaitingos už lėšų naudojimą. Galima daryti prielaidą, kad tai jau tampa įprasta praktika ir sulaukiama vis mažiau organizacijų nepasitenkinimo šiuo klausimu.

Tyrime visos 12 strateginių sporto šakų federacijų ir organizacijų ir beveik 90 proc. kitų olimpinių sporto šakų organizacijų skelbia visuotinių narių susirinkimų protokolus savo interneto svetainėse. Stiprų skaidrumo principo įgyvendinimą rodo ir tai, kad beveik 90 proc. organizacijų skelbia visų kolegialių organų susirinkimų protokolus. Šie rezultatai atskleidžia, kad skaidrumas viešinant sprendimus yra stipriai įgyvendintas, tačiau valdymo kokybė nėra užtikrinama vien tik protokolų skelbimu. Didžiausia problema, kad mažiau nei pusė (45 proc.) organizacijų yra aiškiai apibrėžusios savo valdymo organų narių kompetencijas ir funkcijas. Tai rodo, kad organizacijos vis dar neturi išgrynintos atsakomybių paskirstymo sistemos savo valdymo organuose, dėl to kyla rizika, kad sprendimai priimami tik formaliai arba nėra aiškios atsakomybės už jų įgyvendinimą, arba sprendimų priėmimas tampa priklausomas nuo pavienių asmenų. Toks procesas menkina organizacijos veiklos vystymosi procesą. Tarptautinė praktika rodo, kad efektyviai veikiančios sporto organizacijos turi aiškiai veikiantį valdymo modelį, kuriame nariai atsakingi už specifines sritis, pavyzdžiui, finansus, sporto plėtrą, paramą, socialinę atsakomybę ir pan.

Dėmesys socialinei atsakomybei,  etikai ir tvarumui – nepakankamas

Dauguma Lietuvos sporto organizacijų vis dar neatitinka gerojo valdymo principo, kad bent 40 proc. valdymo organų narių būtų abiejų lyčių atstovai – vos penktadalio organizacijų valdymo organuose yra pasiekta lyčių lygybė. Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad sporto valdymas Lietuvoje vis dar yra vyrų rankose, o pokyčiai vyksta per lėtai. Jeigu vos 20 proc. organizacijų užtikrina lyčių balansą, tai patvirtina, kad reikia ne tik rekomendacijų, bet ir realių mechanizmų, kurie paskatintų organizacijas atsiverti pokyčiams. Jeigu ši situacija nesikeis, Lietuvos sporto valdymas atsiliks ne tik nuo tarptautinių standartų, bet ir nuo visuomenės lūkesčių dėl lygių galimybių ir skaidraus, įtraukaus valdymo. Tam, kad būtų pasiektas lyčių balansas, reikalingos tiek aktyvios strategijos, tiek ir skatinimo priemonės, kad moterys būtų labiau įtrauktos į valdymo organus.

Taip pat tyrimo rezultatai patvirtina, kad ne tik socialinės atsakomybės, bet ir etikos bei tvarumo sritys šalies sporto šakų organizacijose nėra pakankamai išplėtotos. Pavyzdžiui, mažiau nei pusė (46 proc.) tyrime dalyvavusių organizacijų turi oficialiai patvirtintas kovos su diskriminacija taisykles, apie 60 proc. organizacijų vykdo tvarumo ir aplinkosaugos veiklas. Socialinės atsakomybės, etikos ir tvarumo sritis galėtų sustiprinti papildoma organizacijų edukacija, parengtos rekomendacinės veiklos gairės. Be papildomų priemonių gerojo valdymo principų įgyvendinimas šiose srityse gali likti antraeilis, o organizacijų veiklos kokybė ir visuomenės pasitikėjimas jomis nebus pakankamai stiprūs.

Žvilgsnis į ateitį

Tyrimas patvirtina, kad šalies sporto organizacijos pribrendo laikytis formalių valdymo ir skaidrumo principų, tačiau pasaulyje vis svarbesnėmis tampančios etikos ir socialinės atsakomybės sritys reikalauja aktyvesnio vystymo. Organizacijoms derėtų suvokti, kad etikos  ir socialinės atsakomybės įgyvendinimas nėra papildoma našta, o natūrali organizacijos valdymo vystymo evoliucija. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad socialinės atsakomybės ir etikos rodikliai ne tik padeda atitikti standartus, bet ir stiprina sporto organizacijų reputaciją bei ilgalaikį jų veiklos stabilumą. Šių principų įgyvendinimas neturėtų būti suvokiamas kaip papildoma biurokratinė našta, o taptų natūrali organizacijos augimo sąlyga ir investicija į sporto bendruomenės pasitikėjimą.

Nacionalinės sporto agentūros tikslas palengvinti sporto šakų federacijoms ir organizacijoms įgyvendinti gerojo valdymo principus, siekiant ilgalaikės organizacijos vystymo stiprinimo strategijos.