„Įkvėpti judėti“: Už svarbiausius gyvenimo metus dėkinga Dominika Banevič: džiaugiuosi, kad augu kaip asmenybė

„Įkvėpti judėti“: Už svarbiausius gyvenimo metus dėkinga Dominika Banevič: džiaugiuosi, kad augu kaip asmenybė

Dominika Banevič (B-Girl Nicka) 2024 m. vadina svarbiausiais gyvenimo metais. Septyniolikmetė įsirašė sidabro raidėmis į olimpinėse žaidynėse Paryžiuje debiutavusio breiko istoriją, o, baigiantis metams, savo kolekciją papildė ir planetos čempionato apdovanojimu. Megatalentas labiausiai džiaugiasi, kad su kolegomis įrodė, kad breikas vertas būti olimpinės šeimos dalimi. Metų sportininke išrinkta breiko šokėja pripažįsta, kad prieš pat olimpines žaidynes turėjo sunkų laikotarpį, kai pagalbos teko kreiptis ir į sporto psichologą. Vis dėlto sunkiomis gyvenimo akimirkomis olimpinės vicečempionės vedlys yra tikėjimas. Santykio su Dievu svarbą atskleidžianti D. Banevič yra dėkinga, kad yra ten, kur yra – apsupta mylimų žmonių ir kasdien auganti kaip asmenybė.

Jau kelerius metus D. Banevič yra viena ryškiausią šalies sporto žvaigždžių – ji užkariavo tūkstantinių minių širdis ir savo apdovanojimų kolekciją papildė aukščiausio lygio laimėjimais. Vis dėlto itin intensyviais 2024 m. jaunajai sportininkei teko priminti, kad breiką šoka ne dėl medalių, o dėl mėgavimosi breiku ir jausmo, kai po pasirodymo gali pasakyti, kad padarė viską, kam taip sunkiai, treniruojantis net po 6 valandas per dieną, rengėsi. Tinklalaidėje „Įkvėpti judėti“ D. Banevič apžvelgia olimpinį sezoną – dar kartą nusikelia į Paryžių, prisimena prieš ir po varžybų nemiegotas naktis, po iškovoto olimpinio medalio užgriuvusį dėmesį, taip pat dėkoja mamai už judviejų svajonių komandą ir dalijasi, kuo gyvena šiandien.

Šią Šv. Kalėdų popietę norėčiau mūsų pokalbį pradėti nuo klausimo, ką tau reiškia Kalėdos?

Kalėdos labai svarbi šventė man ir mums su mama, nes tai yra šeimos šventė. Visą laiką stengiamės šią šventę praleisti šeimos rate.

Kas tau yra gražiausia per Kalėdų laikotarpį?

Tas visas laikotarpis yra toks neįprastas, šventiškas – lauki ne tik Kalėdų, kad bus dovanos ir panašiai, bet tai yra ir laikotarpis, kai lauki Kristaus gimimo. Tikiu Dievu ir dėl to taip pat laukiu šios šventės, nes tai svarbi šventė mums, tikintiesiems, ir, žinoma, graži šventė visiems žmonėms, nes leidžiame laiką su šeima, o, tarkime, dovanos yra tik maža viso to dalis. Aišku, ir eglės puošimas, patiekalų ruošimas yra Kalėdų procesas. Patinka, kai yra tas jaukumas, atmosfera namie ir visi kartu susėda prie stalo, tai iš tikrųjų tai yra svarbi šventė.

Kaip atrodo tobulos tavo Kalėdos?

Kadangi treniruojuosi kiekvieną dieną be išimčių, tai per Kalėdas taip pat treniruojuosi, aišku, mažiau, ne 6 valandas. Ta treniruotė būna su šventiška nuotaika, salė papuošta. Smagu, kad gyvenime yra tokios šventės kaip Kalėdos, Velykos – tai ne tik tikintiesiems gyvenimo šviesulys, tai laikotarpis, kai gali pailsėti, skirti laiko šeimai, sau.

Tavo mama, visada apie tave kalba kaip Dievo dovaną. Tikėjimas, apskritai, jūsų duetui yra labai svarbus. Kiek šiame nuostabiame, tačiau nelengvame Nickos kelyje padeda tokie svarbūs dalykai kaip tikėjimas?

Tikėjimas yra vienas iš svarbiausių dalykų mano gyvenime. Tai yra vedlys, kai visada turi viltį ir tas pasitikėjimas padeda nelabai šviesiomis akimirkomis, kai kartais būna sunku. Tokiomis akimirkomis svarbu turėti viltį ir tikėjimą, kad viskas išeis į gerą. Tikėjimas padeda gyvenime tokiomis sunkesnėmis akimirkomis, nes visi žinome, kad gyvenimas nėra vien geri momentai ir gražios akimirkos, nes būna ir sunku.

Nėra taip, kad visą laiką prašai Dievo ir tiki, kad viskas bus gerai, bet taip pat ir dėkoji. Man svarbus yra tas dėkingumo jausmas. Esu dėkinga, kad esu, kur esu dabar ir su tokiais žmonėmis, kuriuos myliu ir jie mane myli. Dėl to man yra svarbus dėkingumo jausmas, o ne tik prašymas ir tikėjimas, kad viskas bus gerai.

Jau keleri metai gyveni labai didelio intensyvumo karuselėje – vienas varžybas veja kitos, neretai per kelias dienas reikia nusigauti į kitą pasaulio kraštą. Didžiausios metų šventės yra tas momentas, kai daugelis net intensyviausiai gyvenančių žmonių šiek tiek sustoja ir apgalvoja, kokie buvo praėję metai. Prisiminkime ir išskirkime svarbiausius Nickos 2024 m. momentus.

2024 m. – olimpinių žaidynių metai. Buvo Paryžiaus olimpinės žaidynės ir tai buvo ne tik svarbiausias šių metų momentas, bet ir viso mano gyvenimo. Būdama 11 metų, užsibrėžiau tikslą būti olimpinėse žaidynėse ir šiais metais tai įvyko. Esu dėkinga, kad buvau olimpinėse žaidynėse, kad breikas buvo įtrauktas į olimpines žaidynes ir kad mums, „breikeriams“, pavyko įrodyti pasauliui, koks breikas yra nuostabus. Manau, tikrai daug žmonių susižavėjo juo ir gavo įkvėpimo, kad reikia stengtis siekti savo svajonių.

Žinojai, kad prieš olimpines žaidynes dėmesys tau bus didesnis nei bet kada. Vis dėlto, ar realybė atitiko tai, ko tikėjaisi, laukdama Paryžiaus?

Buvo padarytas labai didelis darbas ne tik fiziniu, bet ir psichologiniu atžvilgiais. Esu dėkinga, kad dirbau su sporto psichologu Andriumi Liachovičiumi, kuris man priminė, kuo esu ir kas man yra svarbiausia. Mėnuo ar pora savaičių prieš olimpines žaidynes tikrai buvo nelengvas laikotarpis – buvo keistas jausmas ir tas spaudimas, lūkesčiai, mintys, ar laimėsiu, ar nelaimėsiu, nes supranti, kad žmonės laukia medalio… Darbas su savimi ir sporto psichologu priminė, kad didžiausias laimėjimas yra padaryti tai, ką moku geriausiai ir pasimėgauti tuo, ką darau, o ne laimėti medalį. Medalis yra kaip viso mano darbo vaisius.

Kelionė iki olimpinių žaidynių buvo labai graži patirtis, iš kurios daug išmokau, sužinojau, kaip valdyti emocijas, kad per olimpines žaidynes jausčiausi gerai ir kad galėčiau parodyti tai, ką tiek laiko ruošiau ir mėgautis tuo. Be to, prieš olimpines stengiausi neturėti lūkesčių, nes, kai turi lūkesčių, sunku juos atitikti.

Viskas olimpinėse žaidynėse buvo aukšto lygio. Džiaugiuosi, kad organizatoriams pavyko sukurti tokią atmosferą, kad „breikeriai“ jaustųsi kaip namie ar įprastame čempionate – ir muzika buvo labai gera, kad viskas vyko lauke, kur aukščiausio lygio scena, žmonės, atmosfera. Tikrai pasimėgavau ir tai buvo nuostabu.

Užsiminei apie sunkesnį laikotarpį prieš Paryžiaus olimpines žaidynes. Kiek visuomenės lūkesčiai įsiskverbė ir paveikė?

Visą laiką visuomenė paveikia žmogų, tai yra normalu. Prieš olimpines žaidynes vis tiek jautėsi tas spaudimas, todėl stengiausi mažiau laiko leisti socialiniuose tinkluose, nes vis tiek ir matai, kaip kiti varžovai rengiasi, jauti spaudimą, lūkestį. Tiesiog stengiausi atsiriboti nuo spaudimo, daugiau laiko skirti sau ir pabuvimui su savimi, nesiblaškyti per daug, kad galėčiau į olimpines žaidynes iškeliauti su švariomis mintimis, su savo tikslais ir gerai pasirodyti.

Kas Paryžiuje paliko didžiausią įspūdį?

Džiaugiuosi, kad buvo tas palaikymas ir iš žurnalistų, nes pavyko atsiriboti ir nuo interviu, kad buvo supratimas, jog po varžybų galės paimti interviu. Tik užsienio žiniasklaidos klausimai buvo.

Kas geriausią prisiminimą palieka, kad viskas buvo tobula, nes varžybos vyko lauke, mėgstu, kai čempionatai vyksta ant scenos lauke, muzika buvo labai gera, žmonės labai palaikė. Varžybų pradžioje lijo, kas buvo nelabai blogai, nes nebuvo karšta ir pirmi raundai nesutrukdė ištvermei, bet vėliau švietė saulė ir per pusfinalius, finalus buvo gražus saulėlydis. Visa atmosfera buvo magiška. Prisiminimas apie Paryžiaus olimpines žaidynes yra labai geras ir šiltas.

Džiaugiuosi, kad pavyko parodyti žmonėms kitą breiko pusę. Prieš olimpines žaidynes žmonės turėjo stereotipą, kad galbūt breikas nėra vertas būti olimpinėse žaidynėse, nes tai nėra sporto šaka, tai yra labiau šokis, bet mums pavyko parodyti, kad breikas yra vertas būti olimpinėse žaidynėse ir visiems žmonėms buvo įdomu stebėti. Arenoje buvo 6 tūkstančiai žiūrovų ir buvo smagu, kad po olimpinių žaidynių ir žurnalistai dalijosi įžvalgomis, kaip stebėjo pirmą kartą breiko varžybas. Džiugu, kad tiek žmonių susižavėjo breiku ir jis įkvėpė.

O grįžtant prie pačių olimpinių varžybų… Kaip pavyko išlaikyti save iki pat lemiamų kovų Paryžiuje?

Ne viskas atrodo taip, kaip per televizoriaus ekraną. Nebuvo labai lengva pradėti varžybas, nes ilgesnį laiką nedalyvavau varžybose, kad galėčiau parengti naujus judesius ir taip pasirengti olimpinėms žaidynėms. Labai pasiilgau to jausmo dalyvauti varžybose, nes mėgstu varžytis. Galbūt buvo toks jaudulys, nes ilgesnį laiką nedalyvavau varžybose, galvojau, kaip čia bus, buvo visokių minčių… Kai buvo pirmi raundai, atsimenu, mano tikslas buvo, kad pasirodymai eitų į viršų – sušoku vieną raundą, tada sau viduje pasakau, ką galiu geriau padaryti, kad turiu susiimti. Visą laiką stengiuosi eiti į viršų ir pagal energiją, ir pagal savo šokį, ir sudėtingumą, nes per kiekvienas varžybas man reikia įsivažiuoti ir reikia laiko, kad nusiteikčiau, įeičiau į savo zoną, į savo pasaulį ir jame būčiau. Paryžiuje ne iš karto tai pavyko padaryti, bet su kiekvienu raundu tai pavykdavo vis geriau ir geriau. Atsimenu, kad visiškai pavyko atsipalaiduoti TOP–8 etape, kai jau praėjau TOP–16 etapą ir tą tokį jaudulį. TOP–8 kovoje su kine, aišku, buvo visokių minčių, bet džiaugiuosi, kad pavyko jas paleisti ir tiesiog būti savimi. Žinoma, tai yra varžybos ir kiekvienas nori laimėti, bet mano tikslas buvo pasimėgauti ir labai geras jausmas buvo, kai įsivažiavau.

Kuriame varžybų etape atėjo visiškas pasitenkinimas, kad jautiesi taip, kaip ir norėtumei jaustis?

Geriausias jausmas buvo pusfinalyje, kai kovojau su kine. Neslėpsiu, tai buvo geriausias jausmas, nes buvo labai gera muzika, tada ir buvo tas saulėlydis, ir geriausia atmosfera. Palaikė ir žmonės, ir ta kova su kine buvo labai įdomi. Žmonės, kurie stebėjo, sakė, kodėl kinė taip agresyviai elgiasi, bet tai yra kova, šokių kova, ir tai yra dialogas. Tarpusavyje neturime ginčų, tiesiog tame momente buvo toks varžovės elgesys ir tai yra normalu. Manau, kad tai buvo viena geriausių kovų per visas olimpines žaidynes. Su B-Girl 671 kovojome ir prieš metus „Red Bull֧“ varžybose – varžėmės 2 ar 3 kartus ir, man atrodo, ji visada laimėdavo, bet per olimpines žaidynes supratau, kad fiziškai ir psichologiškai esu labai gerai pasirengusi ir dar gera muzika, todėl pavyko atsipalaiduoti, daryti savo ir pasimėgauti. Jausmas buvo labai geras.

Kaip nusiteikti kovai, kai varžaisi su breiko šokėja, kuriai esi pralaimėjusi ne kartą kitose varžybose?

Su laiku išmoksti būti šiame momente. Galbūt prieš keletą metų tokios kovos sukeldavo minčių ir papildomo streso bei skaičiuodavai, kiek kovų kas laimėjo, svarstydavai, kas laimės šį kartą. Su patirtimi supranti, kad tai yra nesąmonė ir taip nereikia daryti, nes šiame momente gali įvykti bet kas ir gali laimėti bet kuris šokėjas. Viskas priklauso nuo akimirkos ir tavo šokio bei nusiteikimo.

Su laiku supranti, kad svarbiausia yra čia ir dabar, o ne kažkada. Teisėjai yra tam, kad atliktų savo darbą, kad nuspręstų, kas laimėjo. Laimėtojas yra tik vienas. Mes, šokėjai, taip pat atliekame savo darbą ir atliekame tai geriausiai. Pas mane nėra tokių minčių, kaip balsuos teisėjai, svarbiausia žinoti, kad padariau viską, ką galėjau ir tuo pasimėgauti. Tai yra mano tikslas, o laimėjimas yra tik kaip mano darbo vaisius. Per daug negalvoji, kas bus, tiesiog stengiesi būti šioje akimirkoje.

Tavo darbo vaisius Paryžiuje ؎sidabro medalis. Kaip dabar jį vertini?

Džiaugiuosi, kad laimėjau sidabro medalį. Neslėpsiu, kai man buvo 11 metų, mano tikslas buvo ne tik būti olimpinėse žaidynėse, bet ir būti ant podiumo. Kai laimėjau sidabro medalį ir pakabino Lietuvos vėliavą, stovėjau ant podiumo ir tai buvo geras jausmas. Tada prisiminiau tą mažą Nicką ir buvo toks garbės jausmas, kad tai padariau. Aišku, svarbiausia man buvo gerai sušokti ir pasimėgauti, bet vis tiek tas sidabro medalis buvo kaip viso darbo vaisius. Mes padarėme istoriją, nes breikas niekada nebuvo olimpinėse žaidynėse iki Paryžiaus ir džiaugiuosi, kad žmonėms pavyko pamatyti aukščiausią breiko lygį, nes, manau, kad olimpinėse žaidynėse merginų breiko lygis buvo aukščiausias iki tol parodytas. Visi stipriai treniravosi, rengėsi olimpinėms žaidynėms ir visi buvo geriausios formos. Padarėme istoriją ir dabar viskas eis į priekį ir visi toliau tobulės.

Kviečiame žiūrėti / klausyti visą epizodą su Dominika Banevič (B-Girl Nicka):

LRT radiotekoje.

LRT mediatekoje.