„Įkvėpti judėti“: Lietuvos golfo pažiba Gilė Bitė Starkutė: olimpinės žaidynės man reikštų absoliučiai viską

„Įkvėpti judėti“: Lietuvos golfo pažiba Gilė Bitė Starkutė: olimpinės žaidynės man reikštų absoliučiai viską

Pirmoji šalies profesionali golfo žaidėja Gilė Bitė Starkutė ir šį sezoną demonstruoja, kad yra ryžtingai nusiteikusi ir toliau Lietuvos golfo puslapius pildyti naujais istoriniais pasiekimais. Gegužę „Epson“ profesionalų golfo turo etape Arizonoje lietuvė pasiekė geriausią karjeros rezultatą – užėmė aukštą 5-ą vietą ir pakilo į rekordinę poziciją turo reitinge. 

Vos porai dienų į Lietuvą užsukusi sportininkė atvirai kalba ir apie aukščiausius karjeros tikslus – patekimą į stipriausią pasaulio moterų golfo turą LPGA ir atstovavimą Lietuvai 2028 m. olimpinėse žaidynėse – tai jai reikštų „absoliučiai viską“.

Prieš beveik 20 metų tėčio į golfo laukus atvesta G. B. Starkutė ne vienus metus Lietuvoje derino golfo ir badmintono treniruotes, tačiau vėliau pajuto, kad tikrasis jos pašaukimas – golfas. Baigusi mokyklą, ji išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, skyrė laiką mėgėjų golfui ir finansų studijoms Arizonoje, o praėjusiais metais tapo profesionalia golfo žaidėja. Debiutiniame sezone antrame pagal pajėgumą moterų profesionalaus golfo „Epson“ ture lietuvė greitai suprato, kad, norint įsitvirtinti profesionalų elite, visas gyvenimas turi suktis aplink golfą. Tikrasis lūžis įvyko tada, kai ji nustojo lygintis su kitomis žaidėjomis ir atrado savo kelią į sėkmę. Viena G. B. Starkutės stiprybių – psichologinis pasirengimas, nes viena svarbiausių golfo taisyklių – nepralaimėti varžybų jau pirmoje duobutėje.

G. B. Starkutė didžiuojasi, kad su ja į „Epson“ turą atkeliavo ir Lietuvos vėliava – organizatoriai pirmą kartą sistemoje sukūrė Lietuvos vėliavos ikoną, lietuvės sportinę aprangą taip pat puošia mūsų šalies trispalvė. G. B. Starkutė iki šiol sulaukia smalsuolių klausimų apie Lietuvą, tačiau tai jos neglumina, nes sportininkė siekia pasauliui įrodyti, kad golfas gali nuvesti labai toli net ir mažos šalies atstovę.

Valandų valandas golfo laukuose ir už jų ribų besitreniruojanti G. B. Starkutė tinklalaidėje „Įkvėpti judėti“ sako, kad iki šiol dar turi laužyti stereotipus. Pagrindinis jų – kad golfas nėra sporto šaka. Be to, nors profesionalus sportas dažnai siejamas su dideliais uždarbiais, G. B. Starkutė atvirai pripažįsta, kad „Epson“ turas – ne vieta uždirbti pinigus. Tai yra tiltas į kitą jos tikslą – patekti į stipriausią pasaulio moterų golfo turą LPGA. Čia golfo žaidėjos jau gali užsitikrinti finansinį stabilumą, o kol kas Lietuvos golfo žaidėjos svajones įgyvendinti padeda ir jos tėvai.

– Koks šio trumpo, vos dviejų dienų, svečiavimosi gimtinėje tikslas?

– Reikia ieškoti balanso tarp gyvenimo ir sporto. Mano balansas – grįžti į Lietuvą porą dienų paatostogauti su šeima ir tada atgal į varžybas. Tos dvi paros skirtos pavalgyti cepelinų, pajusti lietuvybę ir tada galima išvažiuoti.

– Kiek kartų per metus pavyksta grįžti į Lietuvą?

– Kai tapau profesionale, pasidarė vis sunkiau ir sunkiau. Būdavo tradicija grįžti vasarą pamatyti žydinčios Lietuvos, bet šiuo metu sezonas vyksta nuo kovo iki spalio. Kalėdų grįžtu kiekvienais metais – tai šventas reikalas, o kitais kartais – kai pavyksta, kai sugebu pabėgti savaitėlei, tai ir aplankau šeimą.

– Galbūt šeima dažniau aplanko JAV?

– Taip, šimtu procentų. Kartais tėvai paskambina ir pasako, kad nusipirko bilietus ir atvažiuoja kitą savaitę. Jie atvažiuoja į varžybas ar aplankyti manęs Floridoje. Tėvai tikrai pasistengia pabūti su manimi.

– Golfo kelionę pradėjote, kai jus treniravo tėtis. Kiek svarbu, kad ir toliau šeima palaikytų šioje kelionėje?

– Labai svarbu. Tėtis mane užaugino golfo laukuose. Mama, sesė, visi seneliai labai palaikė nuo mažų dienų. Tai, kad tas palaikymas nė kiek neišblėso per tiek daug metų, reiškia labai daug.

– Paskutinį kartą kalbėjomės prieš beveik ketverius metus. Įdomus sutapimas, kad tada irgi buvote pasiekusi karjeros pergalę, laimėdama Arizonos mėgėjų čempionatą. Per šį laiką jūsų karjeroje įvyko tikrai daug pokyčių – šiuo metu naujų karjeros rekordų siekiate jau kaip profesionalė. Visada turėjote planą po studijų universitete ir žaidimo mėgėjų turnyruose pereiti į profesionalus. Tai jums pavyko pirmuoju bandymu 2025 m., o dabar jau antrą sezoną žaidžiate „Epson“ profesionalų ture. Kaip šiandien vertinate savo nueitą kelią jau kaip profesionali golfo žaidėja?

– Taip, per ketverius metus įvyko daug dalykų. Visų pirma, baigiau Arizonos universitetą. Mano karjera universitete buvo nebloga, tai išėjimas buvo toks liūdnas, bet taip pat ir geras, nes jaučiausi pasiruošusi tapti profesionale.

Prieš dvejus metus užsitarnavau statusą ture ir nuo tada gyvenimas pasidarė kaip profesionalios sportininkės. Mokslai išnyko, šiuo metu yra treniruotės, varžybos, pasiruošimas, darbas su treneriais. Viskas suaktyvėjo, suprofesionalėjo tikrąja to žodžio prasme. Taip, gyvenimas dabar yra vien golfas.

– Pokalbio pradžioje paminėjau paskutinį ryškiausią jūsų pasiekimą, kai „Epson“ turo varžybose Arizonoje tarp 120 sportininkių užėmėte 5-ą vietą ir „Epson“ turo reitinge iš 80-os pozicijos šoktelėjote net į 29-ą. Ką jums reiškia šis rekordinis pasiekimas?

– Apie tai galėčiau kalbėti labai ilgai. Visa turo esmė yra auginti patirtį, ištvermę ir išmokti žaisti profesionaliame ture. Pats pirmas dalyvavimas, kai iš mėgėjos tampi profesionale, yra gana baisus – atvažiuoji į varžybas ir nežinai, kas vyksta, visos sportininkės atrodo tokios rimtos, žino, ką daro, o tu nežinai, ką darai… Dabar jau praėjo vieni metai. Per juos išmokau labai daug ir žinau, kad yra likę daug ką išmokti.

Varžybose Arizonoje jaučiausi kaip namuose, nes penkerius metus esu praleidusi Arizonoje. Pirmųjų metų patirtys staiga atsiskleidė – jaučiausi labai patogiai per varžybas. Šis pasiekimas reiškia labai daug. Be to, mano vienas iš šių metų tikslų yra baigti sezoną TOP 35 reitinge. Pakilimas reitinge į 29-ą vietą taip anksti suteikė daug pasitikėjimo savimi dėl to, kad dar yra likę 11 turnyrų. Sezonas dar net neįpusėjo, bet jau būti tokioje vietoje, varžytis su geriausiomis ir jausti, kad gali varžytis su geriausiomis, yra visai gera.

– Kada supratote, kad įvyko perėjimas iš mėgėjų į profesionalų golfą?

– Supranti, kai atvažiuoji į pirmas varžybas, bet pagrindinis lūžis įvyksta, kai nustoji sekti, ką daro kitos golfo žaidėjos, ir randi, ko reikia tau. Visos treniruojasi skirtingai, keliauja skirtingai, turi savo rutiną. Manau, man prireikė bent pusės metų, kol atradau savo rutiną: ko man reikia, kaip treniruojuosi, kaip ruošiuosi varžyboms, ar man reikia daugiau trenerių pagalbos, ar per treniruotes noriu žaisti viena, ar su kitomis žaidėjomis. Lūžis buvo, kai atradau savo rutiną. Šiais metais žinau, ką darau, žinau, kad atvažiuoju į varžybas ir pirmas kelias dienas tobulinu techniką, po to bandau pažinti laukus. Kai ateina varžybų diena, jaučiuosi pasiruošusi žaisti.

– Praėjusį sezoną „Epson“ turo reitinge baigėte būdama 78-oje vietoje tarp 198 klasifikuotų žaidėjų. Taigi pažanga šiemet iš tiesų akivaizdi. Kiek toks šuolis įprastas tarp golfo žaidėjų, kurios tik pradeda profesionalių karjerą?

– Visų keliai skirtingi. Yra žaidėjų, kurios eina į patį aukščiausią turą LPGA (angl. Ladies Professional Golf Association, aukščiausias moterų profesionalaus golfo turas – aut. past.) tiesiai iš universiteto – jeigu jos turi pakankamai talento ir įdėjo daug darbo, jos gali kvalifikuotis iš karto. Kitos žaidėjos eina į „Epson“ turą, kur nuėjau ir aš. Vienoms „Epson“ ture užtenka metų ir jos pereina į LPGA. Pažįstu nemažai žaidėjų, kurios buvo naujokės su manimi ir joms užteko vienų metų pereiti. Yra žaidėjos, kurios po 5–8 metų pereina. Viskas priklauso nuo tikslų ir kaip susidėlioji savo planą.

Mano tikslas – būti kantriai ir nešokti aukščiau bambos, taip pat žinoti, kad gali užtrukti 2–3 metus pasiekti LPGA. Bet šuolis nuo TOP 80 iki TOP 35 suteikia pasitikėjimo keliant tikslus. Jeigu tai nutiks šiemet – tobula, jeigu kitais metais – jausiuosi, kad įdėjau pakankamai darbo, jog tai atsitiktų.

– Ar gerai suprantu, kad turite maksimalų planą – patekti į LPGA turą šiemet ir minimalų planą – patekti į turą kitais metais?

– Yra ir daugiau metų ateityje (šypsosi). Buvo toks 4–5 metų planas, susietas su olimpinėmis žaidynėmis, bet patekimas į artėjančias žaidynes jau yra įmanomas.

Kodėl kalbu apie TOP 35? Dėl to, kad TOP 35 žaidėjos patenka į finalinį kvalifikacijos etapą, kuris nuneša iki LPGA. Jeigu sezoną baigiu TOP 35, patenku į finalinį etapą. Jeigu finaliniame etape iš 120 žaidėjų baigiu varžybas TOP 25, gaunu LPGA kortelę. Dėl to reitingas „Epson“ ture yra svarbus.

Lietuvos golfo pažiba Gilė Bitė Starkutė: olimpinės žaidynės man reikštų absoliučiai viską

Taip pat gali patekti į LPGA, jeigu sezoną „Epson“ ture baigi TOP 15, bet tą pasiekti yra labai sudėtinga, dėl to, kad TOP 10–15 reikia iškovoti pergales turnyruose. Nors mano Arizonoje pasiekta 5-a vieta šiuo metu skamba gerai, bet reikia ir 1-os vietos.

Yra du būdai iš „Epson“ patekti į aukščiausią turą – abu tau padeda gauti tą patį statusą, tik reikia siekti kantriai ir eiti vienu arba kitu keliu.

– Ar konkurentės kitaip pradėjo žvelgti į jus po užimtos 5-os vietos Arizonos turnyre?

– Kalbant atvirai, visos esame draugės. Nėra konkurencijos, kai esame laukuose ir žaidžiame varžybose dėl to, kad kiekvieną dieną tu žaidi su savimi, negali kontroliuoti, kaip žaidžia kitos, negali kontroliuoti, kiek kartų kitos žaidėjos varžybose pateks į TOP 10. Tai nežiūrime viena į kitą kaip į varžoves: visos stengiamės, visos dirbame, visos esame tame pačiame kelyje į LPGA. Taip, gal į mane žiūri rimčiau, nes iš pat pradžių žmonės galvojo, iš kur esu, ką žaidžiu. Gal ir sakyčiau, kad žiūri rimtai, bet visos esame draugės, palaikome viena kitą. Bendruomenė yra labai draugiška.

– Kiek atkreipiate į save dėmesį, kad esate iš mažos šalies? Juk ne kartą minėjote, kad norite įrodyti, jog ir mažos šalies atstovas golfe gali pasiekti daug?

– Atkreipiu dėmesį kiekvieną kartą. Tiek Lietuvos vėliava ant drabužių, tiek šalies pavadinimas… Žmonės klausia, kur tai yra, kas tai yra, jie taip pat mane žino, kaip sportininkę iš Arizonos universiteto. Vis dėlto nesvarbu, kiek metų esu JAV, kyla toks klausimas. Kadangi turiu daugiau drabužių su Lietuvos atributika, tai žmonės klausia, o aš sakau, kad esu iš Lietuvos.

Organizatoriai turėjo sukurti Lietuvos vėliavėlę „Epson“ turo interneto puslapiui, nes jos nebuvo. Tai buvo pirmas žingsnis. Tikrąja to žodžio prasme kūrėme Lietuvos vėliavą „Epson“ turo puslapiui.

Per kiekvienas varžybas išdėstomos vėliavos šalių, kurioms yra atstovaujama. Pirmą kartą praėjusiais metais atsirado mano šalies vėliava. Lietuva ir mūsų šalies golfo bendruomenė mane užaugino. Jeigu galiu kažką įrodyti savo darbu ir tuo, ką darau, tai man reiškia labai daug.

– Ne kartą esate sakiusi, kuo mėgėjų ir profesionalų golfas skiriasi, bet šiandien jūsų lyginimas dar gilesnis ir išsamesnis. Kokie tie pagrindiniai skirtumai ir ar jaučiate apšilusi kojas kaip profesionalė?

– Pagrindinis skirtumas, kad, kai tampi profesionale, turi nusistatyti, kad tai yra tavo darbas. Jeigu žiūri į golfą pusėtinai ir planuoji susirasti darbą puse etato, tai neveiks. Taip profesionalus golfas neveikia dėl to, kad tiek, kiek valandų turi įdėti kiekvieną dieną, kokią turi suburti komandą aplink save (tai mano technikos treneris, fizinio rengimo treneris, psichologas), pasiruošimas vyksta nuo ryto iki vakaro. Toks pagrindinis skirtumas tarp mėgėjų ir profesionalų. Tai yra mano darbas. Laikau golfą savo darbu ir ruošiuosi, lyg tai būtų mano darbas.

– Kai kalbame apie darbą, natūraliai kyla klausimas apie uždarbį. Po Arizonoje užimtos 5-os vietos Lietuvos žiniasklaida rašė ir apie laimėtą solidų uždarbį. Ar galime paliesti finansų klausimą, nes esate minėjusi, kad nėra taip paprasta, kaip atrodo iš šalies?

– Kalbėjimas apie dideles sumas yra gana didelis nesupratimas iš profesionalaus sporto pusės. Kai žmonės išvažiuoja į krepšinio komandą, jie pasirašo kontraktą ir gauna pinigus. Golfe, jeigu žaidi blogai, negausi nieko. Jeigu žaisi gerai, uždarbis priklausys nuo varžybų lygio ir pasiektos vietos. Gali būti vieną savaitę – solidi suma, kitą savaitę gali būti 0 eurų.

„Epson“ turas yra žinomas ne kaip pinigų darymo mašina, o kaip kelias į LPGA. Iš LPGA gali išgyventi, iš „Epson“ – negali. Čia skaičiuoji savo išlaidas, bandau kuo labiau jas sumažinti, ir yra būdų, kaip tai padaryti, bet tam, kad tobulėtum, turi investuoti į save. Negali pataupyti treneriams ir kitiems su golfu susijusiems dalykams. Yra nemažai kelionių planavimo ir kita. Šiuo metu savo profesionalaus sporto „Epson“ ture nesieju su pinigais.

– Kaip tada sekasi, gyvenant JAV, sudurti galą su galu?

– Finansus dėlioju pati su tėvų pagalba. Iš tiesų šiuo metu jų dėka galiu siekti savo svajonės. Pagrindinis būdas išgyventi iš golfo Amerikoje – tai rėmėjai ir partneriai. Žaidėjai ieško kompanijų, kurios tiki ir nori paremti – duoda pinigų, tarkime, už logotipą ant drabužių. Gali išgyventi ir iš laimėjimų, bet tai nėra labai patikimas būdas dėl to, kad negali kontroliuoti kitų 200 žaidėjų.

Ieškoti rėmėjų gana sudėtinga dėl to, kad nesame labai žinomos. Turi kurti savo įvaizdį, prisistatyti, kas esi ir kam atstovauji. Jeigu rėmėjai norėtų su manimi susisiekti, prašau (šypsosi). Rėmėjų ieškojimas taip pat yra darbas. Amerikoje gal truputėlį lengviau dėl kultūros, bet ir Lietuvoje viskas yra įmanoma. Aišku, tai sudėtinga, nes turi kalbėti apie save kaip apie projektą, turi girti save – man tai labai sudėtinga.

– Kokius stereotipus apie golfą dar reikia sulaužyti, kai kalbate su rėmėjais ar kitais žmonėmis?

– Stereotipai išlieka: šios sporto šakos brangumas, kad esu moteris, kad išvis profesionaliai žaidžiu golfą, nes tai neegzistavo anksčiau, todėl dar reikia aiškinti. Manau, pagrindinis stereotipas, kurį reikia laužyti, kad esą golfas nėra sportas. Tiek, kiek ruošiuosi kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę, kiekvieną mėnesį, tikrai nėra lengva. Važiuoju į treniruotes, ugdau fizinę ištvermę 4–5 kartus per savaitę, o pats golfas užtrunka 5 valandas per dieną. Susikaupti ir sportuoti 5 valandas per dieną, patikėkite, nėra lengva. Be to, tai vyksta skirtingomis klimato sąlygomis. Šiuo metu gyvenu Floridoje, tai treniruojuosi esant 35 laipsnių temperatūrai ir tvyrant drėgmei.

Golfas yra sportas. Vieną dieną įrodysiu, kad tikrai taip yra. Golfui reikia ištvermės ir pasiruošimo. Jam reikia ir labai didelio psichologinio pasiruošimo dėl to, kad 5–6 valandas golfo laukuose būni tik tu su savo mintimis, kurios ne visada padeda.

– Daug ką apie golfą, kaip apie sporto šaką, kuriai reikia skirti labai daug laiko, pasako ir tai, kad pernai golfui skyrėte 900 valandų.

– Tiek valandų parodė mano laikrodis. Taip, valandų skaičius labai nemažas. Jeigu skaičiuoju paprastą varžybų savaitę, laukuose praleidžiu mažiausiai septynias valandas per dieną. Treniruočių dienomis tų valandų galbūt šiek tiek mažiau, bet varžybų dieną pusantros valandos užima apšilimas, šešios valandos laukuose ir po varžybų dienos, kai nori kažką pataisyti, nes nepasisekė, eini bent pusvalandį treniruotis, nesvarbu, ar tai jau saulėlydžio metu. Tikrai daug laiko praleidžiu laukuose.

– Ne kartą esate minėjusi, kad golfe svarbiausia yra psichologija. Kaip šioje srityje tobulėjate ir ar jau galite pasakyti, kad stresinėse varžybų situacijose esate išsiugdžiusi olimpinę ramybę?

– Su tuo reikia dirbti. Kaip reikia auginti raumenis, taip reikia treniruoti smegenis. Sakyčiau, mano stiprybė golfo laukuose yra psichologinis žaidimas. Turime tokį pasakymą, kad negali laimėti varžybų pirmoje duobutėje, bet gali pralaimėti varžybas pirmoje duobutėje. Golfo specifika yra tai, kad esame laukuose labai ilgai, tai yra 4 dienų varžybos po 6 valandas per dieną. Jeigu padarai didelę klaidą pirmoje duobutėje ir pasiduodi psichologiškai, tavo varžybos baigtos. Gebėjimas atsikelti, nusivalyti viską nuo pečių, eiti toliau ir kiekvieną raundo sekundę stengtis ir nepasiduoti. Tai ugdau kiekvieną savaitę ir džiaugiuosi, kokiame lygyje esu.

– Vieną gyvenimo tikslą jau įgyvendinote, tapdama profesionalia golfo žaidėja, kita jūsų svajonė – dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Kiek šiuo metu šis tikslas atrodo įgyvendinamas?

– Kadangi golfas neseniai grįžo į olimpines žaidynes ir patekimo kelias yra gana naujas, tai mokomės labai daug kiekvieną dieną. Buvo etapas, kai iš viso nesupratome, kaip reikia patekti į olimpines žaidynes, kai žaidi golfą. Dabar su visa šeima mokame šiek tiek daugiau: kaip veikia reitingas, kaip kyli reitinge.

Profesionaliame golfe yra reitingas, kuris skaičiuoja tik tas žaidėjas, kurios žaidžia profesionaliose varžybose. Tai ir yra olimpinis reitingas. Išmoksti, kiek taškų galima gauti „Epson“ varžybose ir kiek taškų skiria LPGA varžybos. Tai yra nepalyginami skaičiai. Jeigu gerai pasirodei „Epson“ ture varžybos po varžybų, sezonas po sezono, yra įmanoma olimpiniame reitinge pakilti į TOP 300–400 – to užtenka patekti į olimpines žaidynes. Jeigu išeini į LPGA turą, tai yra mano tikslas, tavo taškai kyla eksponentiškai – reikia vos vienų puikiai sužaistų varžybų ir jau būsi olimpiniame reitinge TOP 400.

Olimpinis reitingas labai sudėtingai skaičiuojamas. Visos jame surašytos formulės yra oi, oi, oi… Bet yra labai daug taškų, kurie bus skaičiuojami iki olimpinių žaidynių likus nedaug laiko. Tai, ką darau dabar, galima sakyti, išsitrins, kai priartės Los Andželas. Tai, ką darysiu po dvejų metų, turės daugiausiai reikšmės olimpiniam reitingui. Šiuo metu galima didinti pasitikėjimą savimi, kaupti taškus, nes jie kažkiek vis tiek bus skaičiuojami, bet jų vertė labai kris.

Kalbame apie olimpines žaidynes, nes žinome, kad tai pasiekiama. Jeigu įdėsi pakankamai darbo, nepasiduosi, tai įmanoma. Reikia savaitė po savaitės kilti reitinge, ypač po maždaug dvejų metų.

Didžiavimasis šalimi atstovaujant Lietuvai olimpinėse žaidynėse man reikštų absoliučiai viską. Jau vien tai, kad atstovauju Lietuvai „Epson“ ture, reiškia labai daug, bet čia tik vienas žingsnis aukštyn.

Kviečiame žiūrėti / klausyti epizodą:

LRT radiotekoje.

LRT mediatekoje (su vaizdu).